Miesto šventė – ypatingas įvykis vietiniams gyventojams ir svečiams, kai galima daug ką pamatyti, išgirsti, sužinoti ir, žinoma, pasidžiaugti. Šiemet dėl karantino apribojimų Šilutės miesto šventė, tradiciškai vykstanti gegužės paskutinį savaitgalį ir trunkanti ne vieną dieną, paminėta santūriau – gegužės 29 d. surengta Šilutės diena. Šia proga Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidarytos kraštiečių tautodailininkų Virginijos Kazlauskienės (Panevėžys) ir Petro Balsio (Gargždai) darbų parodos. Jos surengtos įgyvendinant bibliotekos projektą „Šviesos parnešti, gera padaryti…”, finansuotą Šilutės rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos.

Šviesos ir spalvų žaismas

Pedagogės V. Kazlauskienės tapybos paroda „Šviesos ir spalvų žaismas” – nostalgiška duoklė Šilutei, kur ji gimė, augo, lankė mokyklą, susipažino su piešimo pradmenimis. Pati tautodailininkė teigia: „Tai mano gimtas miestas, myliu aš jį ir stengiuosi tai atspindėti savo piešiniuose. Aplankyti ne tik tėvų kapus, bet ir pasigrožėti gimtąja Šilute.“

Iš Šilutės kilusią moterį gyvenimas nukreipė į kitus miestus. 1971–1975 m. ji mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje, 1983–1987 m. – Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute, 2010–2012 m. – Vilniaus edukologijos universitete. 2013 m. įgijo socialinės darbuotojos specialybę. V. Kazlauskienė kurį laiką žaidė Panevėžio „Ekrano“ moterų rankinio komandoje. Šiuo metu ji dirba Panevėžio specialiosios mokyklos daugiafunkciame centre, o laisvalaikį skiria tapybai. V. Kazlauskienės darbus kiekvienais metais galima pamatyti Panevėžio miesto šventės metu, paveikslai yra puošę ir Upytės malūną (Panevėžio r.), Rokiškio, Molėtų, Dotnuvos bibliotekas, Panevėžio rajono Paįstrio bei Naujamiesčio seniūnijas.

Bibliotekoje eksponuojamų paveikslų tematika įvairi, tačiau juos visus vienija bendras vardiklis – nuoširdus ir atviras tautodalininkės žvilgsnis į save ir supančią aplinką. Vieni V. Kazlauskienės darbai atspindi jos vidinę būseną, išreikštą ryškiomis spalvomis ir potėpiais, o kituose vaizduojami konkretūs objektai, kraštovaizdžiai. Vietiniai gyventojai ir kraštiečiai tikrai atpažins Šilutės statinius – biblioteką, geltonąjį ir geležinkelio tiltus per Šyšą.

Tautodailininkei esame dėkingi ne tik už šią parodą, bet ir draugystę bei nuoširdžias dovanas. 20 jos dovanotų tapybos darbų puošia biblioteką ir džiugina lankytojus.

P. Balsio medžio drožiniai.

Praeities stiprybė

Vizualinį paprastumą ir nuoširdumą papildo simbolių, reikšmių gausa pasižyminti medžio drožėjo, skulptoriaus P. Balsio medžio drožinių paroda „Praeities stiprybė”. Po šiuo simbolišku pavadinimu slypi senosios Lietuvos meno tradicijos ir daugiasluoksnis istorinis, kultūrinis ir mitologinis klodas. Tautodailininkas į praeitį žvelgia su pagarba ir viltimi, kad liaudies menas bus vertinamas kaip profesionalių menininkų kūryba.

Gargžduose gyvenantis ir kuriantis parodos autorius gimė netoli Švėkšnos, Žiogų kaime, Šilutės rajone. Medžio drožyba susižavėjo dar jaunystėje. 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. 2007 m. ir 2014 m. darbai įvertinti „Aukso vainiko“ diplomais. 2017 m. P. Balsys tapo Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos laureatu. Jis yra dalyvavęs per 60 parodų, surengęs daugiau kaip 10 personalinių parodų. Nemažai tautodailininkų darbų pasklidę po visą pasaulį, eksponuojami ir Lietuvoje – Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtuose, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir kt.

Tautodailininkų darbų paroda. 

P. Balsys drožia kaukes, mažas skulptūrėles, kamerines skulptūras, bareljefus, kryžius, monumentalias skulptūras ir šiuos darbus dovanoja bei parduoda. Jo kūryboje perteikiami pagoniški, baltiški, krikščioniški ir istoriniai siužetai, vaizduojami įvairūs veikėjai. Kaip pats tautodailininkas teigia: „Mėgstu „išvaduoti“ iš ąžuolo ar liepos kamieno visokias asabas“. O jų bibliotekoje eksponuojama išties įvairių: Perkūnas, rūpintojėliai, trys karaliai, šventieji ir velnias… Iš pirmo žvilgsnio gali pamatyti rimtį, susikaupimą, liaudies meno tradicijų tęstinumą, tačiau tai apgaulinga. Apžiūrėjus kūrinius atidžiau, išnyra gausybė simbolių, akcentų, galima net tam tikrą nuotaiką „apčiuopti“. Išskirtinis parodos akcentas – žalčiais apraizgytas pagoniškas sostas, kuriame pasėdėti gali kiekvienas parodos lankytojas. Vieną savo kūrinį autorius dovanojo bibliotekai. Visa tautodailininko kūryba alsuoja senąja Lietuva. P. Balsys norėtų, kad parodos lankytojai šiame sunkiame laikotarpyje taptų dvasingesni ir labiau tautiškai susibūrę.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kraštiečių tautodailininkų parodos veiks iki birželio 30 d. Laukiame Jūsų!

Inga Tarozienė,

Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus

vyresnioji bibliotekininkė