Skinkite kuo daugiau lubinų, taip padėsite išsaugoti vietines augalų rūšis

Pievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai invazinė, viena agresyviausiai plintančių augalų rūšių, todėl aplinkosaugininkai ragina juos skinti ir merkti į vazas, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrandinus sėklų.

„Svetimžemių rūšių plitimas, jų invazija kelia grėsmę daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei. Lubinai auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, jų gausu ir aplinkui miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose, pievose, pakelėse. Dabar pats jų žydėjimo sezonas, todėl drąsiai skinkite, merkite į vazas, pasipuošite namus, terasas, biurus. Gamtoje jų liks mažiau, taip padėsime išsaugoti vietines augalų rūšis“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Ji dalijasi idėja artėjančioms Joninėms – jeigu dar žydės lubinai, pinkite iš jų vainikus, užuot skynę saugomus žolynus. Kadangi lubinai dar nespėjo subrandinti sėklų, paleidus į vandenį jų vainikus nekyla grėsmė, kad ims daugintis. Atsargiau patartina elgtis su jau nužydėjusiais lubinais, juos reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.

Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Jų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklų negraužia pelės, nelesa paukščiai.

Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to ten, kur jie auga, ima nykti kitos rūšys. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar jų prisiveisė tiek, kad tenka naikinti.

Pagrindinis būdas – iškasti. Tai nėra taip paprasta, nes lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Jeigu lieka nors dalis šaknies, jis auga iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Lubinus kasmet nušienavus po keletą kartų jie negali subrandinti sėklų, ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.

Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas daugiamečio lubino rūšis ir veisles, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais. Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma kaip parsisiųsti sėklų iš užsienio, pavyzdžiui, „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sklypo kadastriniai matavimai: kada jie privalomi ir kada rekomenduojami?

kadastriniai matavimai

Sklypo kadastriniai matavimai – tai procesas, kurio metu tiksliai nustatomos ir įregistruojamos žemės sklypo ribos, plotas bei kiti esminiai duomenys. Šie matavimai atliekami siekiant sukurti arba atnaujinti sklypo kadastrinius duomenis, kurie yra būtini tiek teisinei žemės nuosavybės apsaugai, tiek vykdant įvairius nekilnojamojo turto sandorius. Nors ne visada matavimai yra privalomi, tam tikrose situacijose jų atlikimas tampa būtinu žingsniu. Šiame straipsnyje aptarsime, kada kadastriniai matavimai yra privalomi ir kada juos rekomenduojama atlikti savanoriškai. Sklypo kadastriniai matavimai. Kada jie privalomi? Yra keletas

Kuršių mariose karosai gaišta ne dėl ligos

karosai

Aplinkos apsaugos departamentas gavo tyrimų dėl Kuršių mariose kritusių karosų rezultatus. Karosams būdingos ligos nenustatyta.   Aplinkos apsaugos departamentas balandžio 17 d. sulaukė pranešimo apie Kuršių mariose masiškai nugaišusius karosus.  Šio departamento pareigūnai išžvalgė Kuršių marias. Karosų gaišenų pastebėjo įvairiose vietose, tiek vakarinėje, tiek rytinėje Kuršių marių pakrantėse.  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ištyrė žuvis dėl galimų ligų. Aplinkos apsaugos agentūra paėmė vandens mėginius.   Balandžio 24 d. buvo gauti tyrimų rezultatai. Kritę karosai nesirgo savo

Vagystė Rusnėje

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 23 d. ankstų rytą bute Usėnuose neblaivus vyras, gim. 1977 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (3,28 prom.) moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 15 d. prieš pietus Rusnėje buvo pavogtas laivo MS BOAT 550 WT pakabinamo variklio „Mercury“ F115 EXLPT (115 AG) sraigtas ir jį laikanti variklio koja. Nuostolis tikslinamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 25 d. vėlų vakarą bute Jaunimo al., Šilutėje, neblaivi (tikrintis alkotesteriu atsisakė) moteris, gim. 1968

Orai: šalnų dar bus

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Balandžio 28 d., pirmadienį, naktį be kritulių. Vėjas nepastovios krypties, 4-9 m/s. Daug kur šalnos 1-5, dirvos paviršiuje kai kur iki 8 laipsnių šalčio, vietomis oro temperatūra 0-4 laipsniai šilumos. Dieną nelis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8-13 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 12-17, pajūryje – 9-11 laipsnių šilumos. Balandžio 29 d., antradienį, vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 9-14 m/s. Temperatūra naktį bus 3-8 laipsniai

Taip pat skaitykite