Skinkite kuo daugiau lubinų, taip padėsite išsaugoti vietines augalų rūšis

Pievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai invazinė, viena agresyviausiai plintančių augalų rūšių, todėl aplinkosaugininkai ragina juos skinti ir merkti į vazas, taip prisidedant prie lubinų gausos reguliavimo. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrandinus sėklų.

„Svetimžemių rūšių plitimas, jų invazija kelia grėsmę daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei. Lubinai auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, jų gausu ir aplinkui miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose, pievose, pakelėse. Dabar pats jų žydėjimo sezonas, todėl drąsiai skinkite, merkite į vazas, pasipuošite namus, terasas, biurus. Gamtoje jų liks mažiau, taip padėsime išsaugoti vietines augalų rūšis“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Ji dalijasi idėja artėjančioms Joninėms – jeigu dar žydės lubinai, pinkite iš jų vainikus, užuot skynę saugomus žolynus. Kadangi lubinai dar nespėjo subrandinti sėklų, paleidus į vandenį jų vainikus nekyla grėsmė, kad ims daugintis. Atsargiau patartina elgtis su jau nužydėjusiais lubinais, juos reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.

Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Jų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklų negraužia pelės, nelesa paukščiai.

Šis daugiametis augalas didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to ten, kur jie auga, ima nykti kitos rūšys. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta ir neišdžiūsta net per sausrą, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose – sąžalynai gali užkirsti kelią pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar jų prisiveisė tiek, kad tenka naikinti.

Pagrindinis būdas – iškasti. Tai nėra taip paprasta, nes lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Jeigu lieka nors dalis šaknies, jis auga iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Lubinus kasmet nušienavus po keletą kartų jie negali subrandinti sėklų, ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.

Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas daugiamečio lubino rūšis ir veisles, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais. Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma kaip parsisiųsti sėklų iš užsienio, pavyzdžiui, „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Susirgimų gripu vis daugėja

gripas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu išaugo trigubai. Daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo.  Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypač svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų. Lietuvoje gruodžio 1-7 d. bendras sergamumo gripu,

Šilutėje išdaužė prekybos centro durų stiklus

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gruodžio 6 d. ankstų rytą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, nenustatytas asmuo sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (2,03 prom.) vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gruodžio 6 d. prieš vidurnaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, neblaivus (2,35 prom.) vaikinas, gim. 2000 m., ir dar vienas nenustatytas asmuo išdaužė prekybos centro pagrindinių įėjimo durų stiklus, o patekę į vidų išdaužė vidinių durų stiklus. Tokiais veiksmais asmenys pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Penki keliai po pensijų reformos. Kurį pasirinkti?

pensijos

Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasirenkant, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prieš priimant sprendimą stabdyti kaupimą ar atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas, pirmiausiai reikėtų neskubėti ir gerai įsivertinti visas turimas galimybes. „Reformos „langas“, bus atviras iki pat

Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

techninės apžiūros

Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas. Nors

Taip pat skaitykite