Šiuolaikinio meno festivalis „Keliaujanti vėtrungė“ finišavo Ventėje

Ventėje

Sergėjaus Gvildžio nuotr.

Rugpjūčio 15 dieną prie Ventės rago švyturio nuskambėjo baigiamieji šiuolaikinio meno ir kultūros festivalio „Keliaujanti vėtrungė“ akordai.

Ketvirtą kartą

Šilutės kultūros centro ir nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ organizuojamas renginys liepos 23 – rugpjūčio 15 dienomis kvietė iš arčiau pažinti vieną ryškiausių Mažosios Lietuvos asmenybių – Vilhelmą Storostą-Vydūną. Renginiai vyko gražiausiose pamario krašto vietose: Ventėje,  Svencelėje, Nidoje ir Kintuose.

Ketvirtą kartą vykstantis ir į Mažosios Lietuvos aktualizavimą orientuotas festivalis šiemet pristatė Vydūną ne tik kaip istorinę figūrą, bet ir kaip žmogų, kurio idėjos apie bendruomenę ir vidinę laisvę išlieka itin aktualios ir šiandien. Šių metų programa rėmėsi mąstytojo dvasinio tęstinumo mintimi, teigiančia, kad išmintis ir vidinė šviesa gyvi tol, kol yra perduodami iš žmogaus žmogui. Todėl visa renginių grandinė tapo vientisu pasakojimu, sujungusiu meną, gamtą ir kultūrinę atmintį.

Keliaujanti scena laive

Festivalio kelionė prasidėjo liepos 23 dieną išskirtiniu pasirodymu ant laivo denio Ventėje, Nidoje ir Svencelėje. Laivas virto keliaujančia scena, o krante susirinkę žiūrovai stebėjo gyvą festivalio anonsą. Netradicinėje erdvėje susijungė Vilniaus šokio teatro „Low Air“ spektaklio „Vienudu“ fragmentai, kompozitoriaus Mariaus Salyno muzika, dramaturgo Mindaugo Valiuko tekstas ir aktoriaus Jono Baranausko sceninis pasakojimas.

Liepos 28-ąją festivalio kelionė tęsėsi Kintų Vydūno kultūros centre, patyriminėje edukacijoje „Vydūno kvėpuosena“. Renginio dalyviai leidosi į tylos žygį miško taku, atliko Vydūno praktikuotus kvėpavimo pratimus ir ieškojo gilesnio ryšio su gamta bei savimi. Po edukacijos sekė vizitas Kintų Vydūno muziejuje, kur lankytojai susipažino su mąstytojo gyvenimu ir jo virsmu į vieną ryškiausių lietuvybės saugotojų Mažojoje Lietuvoje.

Festivalio kulminacija

Ja tapo rugpjūčio 15 dienos vakarą prie Ventės rago švyturio vykusi misterija  „Vydūnas. Šviesa“. Vakaras prasidėjo gilia simbolika persipynusiu performansu ant Ventės rago molo. Vydūną įkūnijusio aktoriaus Jono Baranausko ir jungtinio Klaipėdos „Cantare“ ir Šilutės „Laudamus“ chorų eisena pasakojo istoriją apie Vilhelmo Storostos virsmą Vydūnu. Veiksmui persikėlus prie Ventės rago švyturio, žiūrovai stebėjo šokio teatro „Low Air“ spektaklį „Vienudu“ (šokėjai Laurynas Žakevičius ir Rokas Šaltenis), kuris per breiko ir lietuvių liaudies šokio jungtį pakvietė į kūnišką dialogą su savimi bei kitu. Vakaro muzikiniu akcentu tapo solistės Kornelijos Kupšytės-Cinelės ir jungtinio choro atliktas kūrinys „Laivai“, o visą erdvę – molą bei švyturį – į vientisą reginį sujungė šviesų režisieriaus Mariaus Luko („PIXART“) sukurtos šviesų instaliacijos. Renginį vainikavo Pasaulinės švyturių dienos išvakarėse įvykusi simbolinė Ventės ir Nidos švyturių sąšauka, atvėrusi šviesos, muzikos ir dvasinio ryšio prasmę.

Jau ketvirtus metus vykstantis festivalis yra nacionalinio kultūros kelio „Vėtrungių kelias“ dalis. Kasmet jis pasirenka vis kitą temą, tačiau išlieka ištikimas pagrindinei idėjai: pasitelkiant profesionalų meną aktualizuoti Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą ir kurti gyvą dialogą tarp istorijos, šiandienos žmogaus ir vietos, kurioje visa tai gimė.

  • Organizatoriai: Šilutės kultūros centras ir nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“
  • Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Šilutės rajono savivaldybė, Uostadvaris.lt
  • Renginių režisierė Viktorija Binkulienė
  • Partneriai: Ventės rago ornitologinė stotis, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras, Svencelė Dunes, Neringos muziejai, Neringos savivaldybė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, Šilutės turizmo informacijos centras

Parengė Eglė Klimašauskienė,

komunikacijos specialistė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite