Siūlymas dėl Valstybės gynybos fondo

Krašto apsaugos ministerija teikia Vyriausybei nutarimo „Dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo įgyvendinimo“ projektą. Nutarimo projektu siekiama patvirtinti Valstybės gynybos fondo nuostatus, kuriais bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymo nuostatos ir nustatytas Gynybos fondo lėšų paskirstymas, naudojimas, kaupimas ir skyrimas.

Gynybos fondas – valstybės pinigų fondas, skirtas skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių finansavimui užtikrinti, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nurodytų tikslų įgyvendinimo.

Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.

Gynybos fondo valdytoja – Krašto apsaugos ministerija. Gynybos fondo lėšos bus kaupiamos ir laikomos atskiroje Krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje sąskaitoje.

Gynybos fondo metinių pajamų šaltinius ir metinių išlaidų dydį tvirtina Seimas kartu su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu. Gynybos fondo lėšų sąmatoje Seimo patvirtintų metinių išlaidų paskirstymą Gynybos fondo valdytojo teikimu tvirtins Vyriausybė.

Jeigu einamųjų metų Gynybos fondo faktinės pajamos būtų didesnės negu Seimo patvirtintos Gynybos fondo pajamos, jos būtų paliekamos Krašto apsaugos ministerijos tvarkomojoje Gynybos fondo sąskaitoje ir einamaisiais metais galėtų būti naudojamos Gynybos fondo valdytojo sprendimu.

Gynybos fondo lėšos institucijoms, kurių kuruojamai veiklos sričiai priskirtas tikslų įgyvendinimas, būtų skiriamos pasirašant finansavimo sutartis ir pervedamos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu arba Gynybos fondo valdytojo sprendimu patvirtintu išlaidų paskirstymu. Gynybos fondo lėšos galės būti naudojamos tik Valstybės gynybos fondo įstatyme nurodytiems tikslams gyvendinti.

Institucijos, kurioms skirtos Gynybos fondo lėšos, už veiklos rezultatus ir Gynybos fondo lėšų panaudojimą atsiskaitys finansavimo sutartyse nustatyta tvarka. Nepanaudotos Gynybos fondo lėšos metų pabaigoje turės būti grąžintos į Gynybos fondo sąskaitą.

Spalio 1-ąją startavo galimybė prie Gynybos fondo prisidėti kiekvienam, skiriant savanorišką įmoką. Taip prie šalies gynybos galės prisidėti  kiekvienas – žmonės ir verslas bei kitos organizacijos.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite