Šių metų biudžetas

Vasario pabaigoje planuojamame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje numatyta patvirtinti šių metų rajono biudžetą. Kas jame suplanuota?

Sprendimas siūlomas toks

  • Patvirtinti savivaldybės 2024 metų biudžetą  – 76 555 248 eurus pajamų, lėšų likutį metų pradžioje už 2023 metus – 7 622 804 eurus ir skolintas lėšas – 1 967 000 eurų.
  • Asignavimus programoms finansuoti – 86 003 723 eurus.
  • Savivaldybės 2024 metų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą  – 476 840 eurų.

Pavesti savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams:

  • sudarant ir tvirtinant 2024 metų programų sąmatas, numatyti reikiamus asignavimus 2024 m. sausio 1 d. esamiems įsiskolinimams padengti;
  • sutaupytus asignavimus išlaidoms pirmiausia skirti įsiskolinimams padengti;
  • užtikrinti, kad 2025 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2024 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

Apie biudžetą – plačiau

Savivaldybė pagal sudarytas sutartis per 2024 m. kredito įstaigoms grąžins 1,9 mln. Eur. Negrąžintų paskolų likutis 2024 m. sausio 1 d. – 12 mln. Eur. Planuojamos savivaldybės 2024 metų biudžeto pajamos 76,5 mln. Eur. Mokesčių dalyje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio 2024 metais numatyta gauti 38,3 mln. Eur.

Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą – 51,62 proc. (2023 m. – 50,88 proc.). Valstybinė mokesčių inspekcija faktiškai įplaukusias lėšas perveda savivaldybei. 2023 metais į savivaldybės biudžetą gauta 37,3 mln. Eur.

2024 m. planuojama surinkti 630 tūkst. eurų žemės mokesčio, 12 tūkst. eurų paveldimo turto mokesčio, 220 tūkst. eurų žemės nuomos mokesčio pajamų. Nekilnojamojo turto mokesčio planuojama gauti 950 tūkst. eurų, vietinės rinkliavos – 1,4 mln Eur. Specialiosios dotacijos mokinio krepšeliui numatoma gauti 19,2 mln. Eur, palyginus su 2023 metais, tai yra 2,1 mln. Eur daugiau, nes didėja pedagogų darbo užmokestis.

Valstybės perduotoms savivaldybei funkcijoms vykdyti 2024 m. skirta 7,7 mln. Eur, 5,2 proc. daugiau nei 2023 m. 2024 metais dotacija socialinėms išmokoms padidinta 40,7 proc., socialinėms paslaugoms – 2,7 proc., socialinei paramai mokiniams – 13 proc. Kitoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriamas panašus finansavimas kaip ir 2023 metais. Numatyta gauti 1,9 mln. Eur už biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas. Visos šios lėšos skiriamos įstaigų išlaidoms finansuoti.

Kam ir kiek planuojama išleisti?

Rengiant savivaldybės biudžeto išlaidų projektą, buvo atsižvelgta į tai, kad padidinta minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 924 eurus (2023 m. minimali mėnesinė alga buvo 840 eurų). Taip pat atsižvelgta į pasirašytas vykdomas sutartis ir savivaldybės biudžeto finansines galimybes. 2024 m. biudžeto asignavimai paskirstomi aštuonioms savivaldybės Tarybos patvirtintoms programoms vykdyti.

Didžiausia programa – Ugdymo kokybės ir sporto plėtros,  jai skiriama 34,7 mln. Eur, tai 40,4 proc. visoms programoms skirtų lėšų. Antra pagal dydį savivaldybės socialiai saugios ir sveikos aplinkos kūrimo programa, skiriama 16 mln. Eur. Savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti skiriama 49 mln. Eur. Aplinkos apsaugos specialiajai programai skiriama 179 tūkst. eurų. Mokymo reikmėms finansuoti – 19,2 mln. Eur, iš jų darbo užmokesčiui tektų 18,1 mln. Eur, nes didinamas pedagogų darbo užmokestis.

Tai tik dalis paaiškinimų, kuriuos savivaldybės Tarybai pateikė Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė. Galutinį sprendimą dėl biudžeto priims savivaldybės Taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite