Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ atostogos

Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams vasaros atostogos prasidėjo birželį. Darnus klausytojų būrys pasklido kas kur – į svetimus kraštus, prie savos jūros, į sodus ar į vasarnamius. Tačiau po vieną nepasklido šokių kolektyvas „Aukštumala“. Mat, šauniosios šokėjos nuolat kviečiamos į įvairiausius renginius tiek namie, tiek aplinkinėse vietovėse. Ką gi, sukitės mielosios, džiuginkite žiūrovų akis ir širdis.

Gera eiti rateliu, suktis poromis, o štai literatai, dažnai prieš auditoriją atsiduria po vieną. Ir vis dėlto atsakomybė didelė, nes esi būrio, grupės narys, todėl, kaip sako žmonės, negali draugų pavesti. O tai reiškia, kad visada privalai turėti ką nors naujo savo užrašų knygelėje, naujai parašyto, derančio aplinkai ir nuotaikai. Parašyk, kad gudrus, jei neturi tam impulso, įspūdžio ar kokio kitokio užkrato. Taigi, vėdryniečių atostogos taip ir klostosi: įspūdžiai, rašymas ir atsiskaitymas.

Įspūdžiai

Pirmosios kalendoriuje, žinoma, Joninės – tradicinis literatų braidžiojimas po saulėtekio rasą, prausimasis pašventėjusiu naktį vandeniu, malda prie aukojimo laužo. Tas laužas ne iki padangių, ne šokinėjimui per jį – nebe mergiotės, nors ir vainikuotos. Auka laužo ugniai – nusilenkimas Saulei, kad ji iki kitos vasaros būtų mums šviesa, šiluma, neužmirštų savo pareigos mus globoti ir grįžti atgal iš žiemos kelionės.

Kadangi iš anksto buvom pakviestos į „Vasaros skaitymus“ Švėkšnoje ir Agluonėnuose, parepetavome poetiniame muzikiniame pavakaryje Hugo Šojaus rūmų vidinio kiemo verandoje. Nuostabi vieta mini poetiniam renginiui. Nuoširdžiai dėkojame muziejaus direktorei už suteiktą galimybę pabūti šioje erdvėje, taip pat Laimai Kairienei, tos pavakarės namų šeimininkei.  Atostogų laikas kažkokiu būdu lekia daug greičiau nei įprasta, todėl skubėjome į Kintus. Ypatinga mažosios Kintų bažnyčios aura, o jei dar ten vyksta jaudinanti mylinčių ir visą gyvenimą laukiančių moterų – Solveigos ir Sofijos – likimo istorija, lydima  E. Grygo, M. K. Čiurlionio muzikos (grojo S. ir R. Zubovai).

Į Platelius

Blėstančiame saulėlydyje šnarančios marių nendrės neišsklaidė patirto įspūdžio, tik dar aukščiau kilstelėjo sielą, suvokusią, kokia galinga jėga yra moters meilės, muzikos ir gamtos simbiozė. Lyg ir atostogos, jei neturėtume neatidėliotinų darbų, bet džiaugiamės dar viena labai malonia pertraukėle (kuo nuoširdžiausia padėka už ją merui V. Laurinaičiui) – ekskursija į Platelius. O ten pasiplaukiojimas po ežerą, apie kurį su tokia meile ir rūpesčiu jį išsaugoti žemaitiškai pasakojo gidė Aušra, o paskui viešnagė Abručių bičių ūkyje. Ir vėl žemaičiai su ypatingu tarmės žodynu, humoru ir tokiu įdomiu pasakojimu apie bites bei jų gyvenimą. Visko neišpasakosi, nes per 12 medaus rūšių, midaus degustacijoje patirtą saldumą gali tik atsidusti: ir aš ten buvau, medus per ūsus varvėjo, sūrį ragavau, pipirmėčių arbatą gėriau. Ir visa tai burnoje turėjau. Medus medum, o toliau – atostogos ir neatidėliotini darbai.

Irena Arlauskienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite