Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams vasaros atostogos prasidėjo birželį. Darnus klausytojų būrys pasklido kas kur – į svetimus kraštus, prie savos jūros, į sodus ar į vasarnamius. Tačiau po vieną nepasklido šokių kolektyvas „Aukštumala“. Mat, šauniosios šokėjos nuolat kviečiamos į įvairiausius renginius tiek namie, tiek aplinkinėse vietovėse. Ką gi, sukitės mielosios, džiuginkite žiūrovų akis ir širdis.

Gera eiti rateliu, suktis poromis, o štai literatai, dažnai prieš auditoriją atsiduria po vieną. Ir vis dėlto atsakomybė didelė, nes esi būrio, grupės narys, todėl, kaip sako žmonės, negali draugų pavesti. O tai reiškia, kad visada privalai turėti ką nors naujo savo užrašų knygelėje, naujai parašyto, derančio aplinkai ir nuotaikai. Parašyk, kad gudrus, jei neturi tam impulso, įspūdžio ar kokio kitokio užkrato. Taigi, vėdryniečių atostogos taip ir klostosi: įspūdžiai, rašymas ir atsiskaitymas.

Įspūdžiai

Pirmosios kalendoriuje, žinoma, Joninės – tradicinis literatų braidžiojimas po saulėtekio rasą, prausimasis pašventėjusiu naktį vandeniu, malda prie aukojimo laužo. Tas laužas ne iki padangių, ne šokinėjimui per jį – nebe mergiotės, nors ir vainikuotos. Auka laužo ugniai – nusilenkimas Saulei, kad ji iki kitos vasaros būtų mums šviesa, šiluma, neužmirštų savo pareigos mus globoti ir grįžti atgal iš žiemos kelionės.

Kadangi iš anksto buvom pakviestos į „Vasaros skaitymus“ Švėkšnoje ir Agluonėnuose, parepetavome poetiniame muzikiniame pavakaryje Hugo Šojaus rūmų vidinio kiemo verandoje. Nuostabi vieta mini poetiniam renginiui. Nuoširdžiai dėkojame muziejaus direktorei už suteiktą galimybę pabūti šioje erdvėje, taip pat Laimai Kairienei, tos pavakarės namų šeimininkei.  Atostogų laikas kažkokiu būdu lekia daug greičiau nei įprasta, todėl skubėjome į Kintus. Ypatinga mažosios Kintų bažnyčios aura, o jei dar ten vyksta jaudinanti mylinčių ir visą gyvenimą laukiančių moterų – Solveigos ir Sofijos – likimo istorija, lydima  E. Grygo, M. K. Čiurlionio muzikos (grojo S. ir R. Zubovai).

Į Platelius

Blėstančiame saulėlydyje šnarančios marių nendrės neišsklaidė patirto įspūdžio, tik dar aukščiau kilstelėjo sielą, suvokusią, kokia galinga jėga yra moters meilės, muzikos ir gamtos simbiozė. Lyg ir atostogos, jei neturėtume neatidėliotinų darbų, bet džiaugiamės dar viena labai malonia pertraukėle (kuo nuoširdžiausia padėka už ją merui V. Laurinaičiui) – ekskursija į Platelius. O ten pasiplaukiojimas po ežerą, apie kurį su tokia meile ir rūpesčiu jį išsaugoti žemaitiškai pasakojo gidė Aušra, o paskui viešnagė Abručių bičių ūkyje. Ir vėl žemaičiai su ypatingu tarmės žodynu, humoru ir tokiu įdomiu pasakojimu apie bites bei jų gyvenimą. Visko neišpasakosi, nes per 12 medaus rūšių, midaus degustacijoje patirtą saldumą gali tik atsidusti: ir aš ten buvau, medus per ūsus varvėjo, sūrį ragavau, pipirmėčių arbatą gėriau. Ir visa tai burnoje turėjau. Medus medum, o toliau – atostogos ir neatidėliotini darbai.

Irena Arlauskienė