Šilutės rajone mažėja mokinių, trūksta pagalbos specialistų. Ko imamasi?

Šilutės rajone mažėja mokinių – faktas. Kaimuose uždaromi skyriai, trūksta pagalbos specialistų. To neneigia ir Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai, pateikdami skaičius bei keletą pasiūlymų.

Uždaromi skyriai
Nuo rugsėjo 1 d. nebekomplektuojama ikimokyklinio ugdymo grupių Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos Inkaklių skyriuje, Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyriuje bei Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriuje. Skelbiama, kad mažėja ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų. 2018 m. rajono švietimo įstaigas lankė 1774, 2019 m. – 1742 vaikai.

„Kaimai sensta, mokinių mažėja. Tai normalu, kasmet mažėja gimstamumas. Natūralus procesas. Tikrai nėra taip, kad vaikai perrašomi iš kaimų į miesto mokyklas. Pradinių klasių mokiniai lanko tos teritorijos mokyklas“, – aiškino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė pabrėždama, kad šiuo metu ruošiami švietimo tinklo plano pakeitimai, planuojama uždaryti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių, Šilutės Žibų pradinės mokyklos Grabupių, Juknaičių pagrindinės mokyklos Pašyšių skyrius. Anot D. Butvydienės, tai dar tik planuojama.

„Ten mokinių tikrai mažėja. Tam, kad pamokos būtų vykdomos, klasėje turi mokytis 8 mokiniai. Šiuo metu Grabupiuose nėra tiek vaikų, Pašyšiuose – 6 mokiniai, Šyliuose – tiek pat, Degučiuose dar yra 8 ar 9 mokiniai – visiškai ties riba. Be to, Degučių mokykla prastos būklės“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Rajone priešmokyklinis ugdymas organizuojamas: 5 val. per dieną – Juknaičių pagrindinės mokyklos Pašyšių, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių, Šilutės Žibų pradinės mokyklos Grabupių skyriuose, 6,6 val. per dieną – Katyčių, Usėnų pagrindinėse mokyklose, Vainuto gimnazijoje, 7,2 val. per dieną – Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje.

Nelankančių – nėra
Savivaldybės duomenimis, mažėja ir ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų – šiuo metu grupes lanko 372 (2018 m. – 384) priešmokyklinio amžiaus vaikai. D. Butvydienė akcentuoja, kad mokyklos nelankančių vaikų Šilutės rajone nėra, tačiau: „Paaugliai, 14-15 metų vaikai, patys prieštarauja, maištauja ir atsisako lankyti ugdymo įstaigas. Žinoma, yra atsakingos komisijos, imasi priemonių, prireikus teikiamos socialinės paslaugos“, – kalbėjo D. Butvydienė.

Švietimo skyriaus vedėja taip pat paneigė anksčiau viešumoje sklandžiusią informaciją, jog neva Šilutės rajone net 493 vaikai nelanko mokyklos. Pašnekovė patikino, kad tai netiesa. Vaikai esą užsienyje. „Tėvai nėra deklaravę laikino ar ilgalaikio išvykimo. Gyvenamąją vietą yra deklaravę Šilutės rajone, todėl čia jų atžalos ir turi lankyti ugdymo įstaigas. Mes juos žinome. Prieš kelis mėnesius teikėme seniūnijoms prašymus, kad sužiūrėtų visus vaikus ir mus informuotų. Kas paaiškėjo? Informacijos negavome tik apie vieną mokinį, kuris turėjo eiti į priešmokyklinę grupę. Kreipėmės į policiją, kuri sureagavo ir jau žinome, kad tas vaikas yra Kaliningrado srityje. Vaikų, kurie nelanko mokyklos dėl socialinių ar kitų problemų – nėra“, – informavo D. Butvydienė.

Trūksta pagalbos specialistų

Siekiant užtikrinti efektyvų ir kokybišką specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, švietimo įstaigose didinami švietimo pagalbos specialistų etatai, įvedami mokytojo padėjėjo, socialinio pedagogo etatai ikimokyklinėse įstaigose. Tačiau, anot D. Butvydienės, ypač trūksta švietimo pagalbos specialistų – psichologų, logopedų. Taip pat neramina ir didėjantis vidutinis pedagogų amžius, kuris siekia 50-52 metus.

Kokių imamasi priemonių? Švietimo skyriaus vyr. specialistė-jaunimo reikalų koordinatorė Rimantė Čiutienė priminė, kad vykdoma studentų rėmimo programa, pagal kurią jauniems specialistams apmokamos studijos. Siekiama, kad baigę studijas specialistai atvyktų dirbti į Šilutę. „Šia programa gali pasinaudoti tik šilutiškiai, kurie baigė mūsų krašto mokyklas. Kiek metų mokėsime už jų mokslą, tiek metų jie privalės atidirbti Šilutėje. Yra parengtas prioritetų sąrašas, kurių specialistų mums trūksta rajone“, – sakė R. Čiutienė.

Ji akcentavo, kad iš pateiktų 10 paraiškų 7 nuspręsta finansuoti. Trys neatitiko reikalavimų: vieną paraišką pateikė ne šilutiškis, o iš Pagėgių krašto, dvi paraiškos – magistro studijoms. Taigi, į Šilutę darbui po mokslų sugrįš medicinos studentas, sporto treneris, fizikos pedagogas ir 3 ikimokyklinio ugdymo pedagogai. R. Čiutienė informuoja, kad šiuo metu programa skirta šilutiškiams, kurie stoja į bakalauro studijas. Tikimasi, jog ateityje bus finansuojamos ir magistrantūros studijos. Taigi, 6 studentams yra apmokamos 100 proc. studijos, vienas studentas gauna stipendiją.

Programa – praktikai

Studentams suteikiama dar viena galimybė – atlikti praktiką Šilutės rajone. Apie tai plačiau informavo Švietimo skyriaus vyr. specialistas Rūtenis Jankauskas: „Prieš kelias savaites jau pasirašėme sutartį ir jau dabar prasideda projekto „Renkuosi Šilutę“ įgyvendinimas. Bandysime sukviesti 8 studentus, kurie anksčiau baigė Šilutės rajone mokyklas. Jie turės galimybę atlikti po 40 valandų savanorišką praktiką Šilutės miesto mokyklose ir jų skyriuose Kintuose ir Traksėdžiuose“. Projekte numatyti įžanginiai 8 valandų mokymai, po to 40 valandų kiekvieno praktikai ir baigiamasis renginys, skirtas savanoriškos praktikos apibendrinimui. Anot R. Jankausko, šioje programoje gali dalyvauti įvairių sričių studentai iš Šilutės, tačiau prioritetas – pedagogikos krypties. „Projekto tikslas – supažindinti studentus su darbo specifika mokykloje ir, aišku, būtų labai gerai, kad vienas ar du specialistai sugrįžtų pas mus“, – sakė R. Jankauskas.

Kilo mokestis

Nuo sausio 1-osios taip pat įsigaliojo dar pernai Šilutės r. savivaldybės tarybos patvirtinti nauji mokesčiai už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse švietimo įstaigose. Netrukus auklėtinių tėvai gaus pirmąsias, kiek didesnes nei iki šiol, sąskaitas, kuriose: nepaisant to, kiek dienų vaikas lankė įstaigą, ugdymo aplinkai išlaikyti teks mokėti ne po 30, bet po 40 centų už kiekvieną dieną, vasaros laikotarpiu (ikimokyklinio amžiaus vaikams nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., priešmokyklinio – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) už įstaigos išlaikymą priskaičiuojama bus po 1 Eur, o už maitinimą būtų skaičiuojamos tik lankytos dienos.

Viktorija SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite