Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį.

Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai.

Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje projekto dalyje vaikai dalyvavo edukacinėje išvykoje į Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką, o jų ten laukė staigmena – interaktyvi pamoka. Čia vaikams sekėsi puikiai, nes atvyko „ne iš kelmo spirti“, o puikiai pasiruošę. Daugelį užduočių išsprendė lengvai.

Trečioje projekto dalyje mokiniai padedant specialiajai pedagogei praktiškai pritaikė žinias. Susirinkę į užsiėmimą vaikai rašė laiškus Gediminui ir lavino laiško rašymo įgūdžius. Laiškuose mokiniai pateikė savo pasiūlymus, kaip išgarsinti savo mokyklą.

Turbūt įdomiausia šio projekto dalis buvo ketvirtoji, kurios metu mokiniai „statė“ Gedimino pilį. Vaikai po pamokų plušo, lipdė, kirpo, klijavo ir labai stengėsi, kad projekto vadovės specialioji pedagogė Simona Griciūtė ir bibliotekininkė Indra Sokolovienė negailėtų pagyrų. Mokinių meninė vaizduotė ir saviraiška padėjo sukurti ne viziją, o tikrą Vilniaus Gedimino pilį. O iš ko ji padaryta ir kokios antrinės žaliavos tam darbui panaudotos, buvo galima pamatyti surengtoje parodoje.

Bibliotekininkės Indros Sokolovienės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite