Daugelis Pamario krašto gyventojų pažįsta Šilutės ligoninės chirurgą Algį Starkų. Gydytojo šiuolaikišku požiūriu, operatyvumu ir pasiekimais džiaugiasi pacientai, vertina ir visa gydymo įstaigos vadovybė. 2010-aisiais A. Starkus buvo išrinktas Šilutės ligoninės „Metų gydytoju“, o prieš kelias savaites Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suteikė Nusipelniusio gydytojo vardą ir įteikė Garbės ženklą.
„Šis įvertinimas skirtas mums visiems. Aš didžiuojuosi mūsų gydymo įstaiga, čia dirbančiais žmonėmis. Smagu, kad mes ir mažus darbus darydami esame vertinami ir gerbiami. Svarbu kiekvieną darbą atlikti sąžiningai”, – gegužės 14-ąją po Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus ir kolegų sveikinimų tarė gydytojas A. Starkus. Kolegoms linkėjo sveikatos, kantrybės ir gerų tolimesnių darbų.
Kilęs iš Kupiškio rajono, Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas ypač gerbiamas jaunųjų kolegų. Anot jų, skyriaus vedėjas vertina jaunų specialistų darbą ir pastangas bei skatina taikyti naujus gydymo metodus ir technologijas. Daugelis kolegų džiaugiasi galėdami dirbti komandoje su profesionaliu chirurgu ir puikiu žmogumi.
1984-aisiais chirurgas A. Starkus baigė tuometinį medicinos institutą, po to išvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje atliko internatūros praktiką. Vėliau gydytojo karjerą tęsė Šilutės ligoninėje.
„Likimas lėmė, kad tuo metu Šilutės ligoninei trūko chirurgo ir vaikų ligų gydytojo, todėl vykome ten, kur manęs su žmona laukė. Ji buvo vaikų ligų gydytoja“, – prisiminė chirurgas. Tuo metu specialybę studentai galėjo rinktis pagal išlaikytų egzaminų rezultatus. Jo teigimu, geriausieji turėjo pirmenybę ne tik studijuoti patinkančią sritį, bet ir užimti laisvas darbo vietas šalyje.
„Pamenu, kad mūsų studentų buvo daugiau kaip 200 ir tik 6 laisvos vietos mokytis chirurgijos. Jei būčiau mokęsis prasčiau, kažin ar šiandien dirbčiau chirurgu“, – prisiminimais dalinosi A. Starkus. Jis pridūrė, jog džiaugiasi juo tapęs. Anot gydytojo, visada norėjosi ne tik mąstyti, bet ir daryti rankomis, o chirurgijoje daug tenka dirbti su įrankiais, mediciniais instrumentais.
Įgijęs abdominalinio (pilvo) chirurgo licenciją, susipažinęs su Pamario kraštu, gydymo įstaiga, kolegomis ir darbu skyriuje, A. Starkus ėmėsi darbų – 1994-aisiais įsteigė Hemodializių skyrių. Tuomet ligoninė gavo labdarą iš Vokietijos – Frezenijaus firmos dializės aparatą ir lovą dializuojamiems pacientams. Šis aparatas buvo tik antrasis Lietuvoje. Taigi, chirurgas A. Starkus tapo ne tik Hemodializių skyriaus įsteigimo iniciatoriumi, bet ir jo vieninteliu gydytoju. Vėliau chirurgas savo vietą užleido į Šilutės ligoninę atvykusiai gydytojai nefrologei Žydrei Dobilinskienei.
A. Starkus, prisiminęs apie savo pirmąją gydytojo patirtį, šypteli, mat ji nebuvo susijusi su chirurgija. Pasirodo, atvykus į Šilutės ligoninę, jam reikėjo dirbti traumatologu. „Patirtis buvo labai įdomu ir netikėta. Anuomet, atvažiavus į rajoną, niekas neklausė, kad esi baigęs chirurgijos rezidentūrą. Pirmuosius dvejus metus man teko dirbti traumatologu“, – prisiminė Chirurgijos skyriaus vedėjas. Gydytojas ilgą laiką dirbo ir budinčiu traumatologu, todėl, anot jo, ši sritis jam nėra svetima. Kaip jis pats sakė, dvi sritys – chirurgija ir traumatologija – kaip sesės.
Šilutės ligoninės inf.
