Šilutės ligoninėje atliekamos plyšusio menisko susiuvimo operacijos, planuose – ir peties sąnario artroskopinės operacijos

Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjas G. Drūlia atlieka plyšusio kelio menisko susiuvimo operaciją.

Kelio sąnario skausmas – dažnas įvairaus amžiaus pacientų nusiskundimas. Jį gali sukelti tiek trauma, kaip plyšęs raištis, meniskas, tiek natūralus kremzlės nusidėvėjimas dėl amžiaus, tiek įvairios ligos. Kai skausmas nedidelis, jį galima numalšinti vaistais, tačiau yra ir tokių atvejų, kai skaudančius kelius tenka operuoti.

Didžiosiose Lietuvos ligoninėse artroskopinių kelio operacijų pacientai priversti laukti iki dvejų metų, rajoninėse ligoninėse paslaugos laukimo laikas – tik dvi savaitės ar trumpiau. Tai patvirtina ir Šilutės ligoninės gydytojai ortopedai traumatologai, kurie visai nesenai pradėjo teikti  ir naują Šilutės ligoninėje paslaugą – plyšusio menisko susiuvimo operaciją.

Šilutės ligoninės Chirurgijos-traumatologijos skyriuje atliekamos visos ilgųjų ir trumpųjų kaulų osteosintezės operacijos, klubo sąnario endoprotezavimas, kelio sąnario artroskopinės operacijos, pėdų deformacijų korekcinės operacijos. Nuo lapkričio pradžios pradėtos ir plyšusio menisko susiuvimo operacijos.

Meniskas – pusmėnulio  formos kremzlinis darinys kelio sąnaryje, atliekantis amortizacinę, stabilizacinę bei kitas funkcijas. Vienas kelio sąnarys turi du meniskus – vidinį ir išorinį. Menisko pažeidimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau skirtingose amžiaus grupėse pakenkimo pobūdžiai skiriasi, tad skiriasi ir taikomo gydymo būdai.

Pasak Chirurgijos-traumatologijos skyriaus vedėjo Gintaro Drūlios, esant kelio sąnario menisko pažeidimui, chirurginės intervencijos poreikis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, patirtą traumą, skausmo lygį, diagnostinių tyrimų išvadas. Meniskas skirstomas į baltąją ir raudonąją zonas. Baltosios zonos plyšimai nesugyja, juos galima tik sufiksuoti. Raudonosios zonos menisko plyšimus visada rekomenduojama siūti.

Dažniausiai menisko susiuvimo operacijos atliekamos jaunesniems žmonėms, patyrusiems kelio sąnario traumas. Vyresniame amžiuje meniskas praranda elastingumą ir gali plyšti dėl natūralaus kremzlės nusidėvėjimo (degeneraciniai plyšimai), tokiu atveju meniskas jau nesiuvamas, tik apkarpomas.

Tačiau ne visus plyšusius meniskus reikia operuoti. „Jeigu yra smulkus plyšimas, kuris nesukelia jokios klinikinės išraiškos, o skausmas pacientui būna praėjęs, tada priimamas sprendimas neoperuoti. Jeigu skausmas išlieka, yra kelio funkcijos sutrikimas, reikia stengtis tą funkciją pagerinti operaciniu būdu“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas G. Drūlia.

Plyšusio menisko požymiai: skausmas; kelio sąnario strigimas; sunkumas lipant laiptais aukštyn arba žemyn; atsiradęs kelio sąnario traškėjimas, judesių amplitudės sumažėjimas.

Pajutus vieną iš šių simptomų, rekomenduojama registruotis gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai (su šeimos gydytojo siuntimu). Specialistas atliks apžiūrą, įvertins kelio sąnario funkcijas, skausmingumo taškus, paskirs rentgeno tyrimus. Kilus įtarimui, kad gali būti plyšęs meniskas, pacientas siunčiamas magnetinio rezonanso tyrimui (toliau – MRT), kuris arčiausiai atliekamas Klaipėdoje. Gavus MRT tyrimo išvadas, priimamas sprendimas dėl operacijos reikalingumo.

Laukti kelio sąnario artroskopinės operacijos Šilutės ligoninėje – dvi savaitės. Dažniausiai tai dienos chirurgijos paslauga, kuomet po operacijos pacientas namo gali būti išleidžiamas ir tą pačią dieną.

Artimiausiu Šilutės ligoninėje bus atliekamos ir peties sąnario artroskopinės rekonstrukcinės operacijos. Registruotis ortopedų traumatologų konsultacijoms galima išankstinės registracijos sistemoje https://ipr.esveikata.lt/, telefonu (8 441) 61040, internetu: https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, Rusnės g. 1, Šilutė.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pernai Ventės rage sužieduota per 100 tūkstančių paukščių

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, kurio padalinys yra Ventės rago ornitologijos stotis, paskelbė žinią apie pernai sužieduotų paukščių skaičių – per 100 tūkstančių. Daugiausia kregždžių Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai ir talkininkai 2024 m. sužiedavo 100 058 paukščius ir šikšnosparnius: 133 rūšių 100 033 paukščius ir 7 rūšių 252 šikšnosparnius. Iš paukščių daugiausia 2024 m. sužieduota šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica) – 21 258, mėlynųjų zylių (Parus caeruleus) – 21 004, didžiųjų zylių (Parus major) – 20 644, paprastųjų varnėnų (Sturnus

Šyšos vandenys liejasi per krantus

Meteo.lt  praneša, jog savaitgalį bus žiemai nebūdinga šiluma, vyraus vakarų vėjai, kurie trukdo potvynio vandeniui laisvai tekėti į marias, tad apsemiamam vis daugiau pievų, miškelių, kelių ruožų ir Šilutės rajone. Sausio 18 d., šeštadienį, žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Sausio 19 d., sekmadienį, be žymesnių kritulių. Vėjas vakarų, pietvakarių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5, dieną –

Aptiktas didelis kiekis garsių prekių ženklų klastočių

Trečiadienį, sausio 15 d., policijos pareigūnai Šilutėje įsikūrusioje rūbų parduotuvėje atliko kratą ir rado gaminių su garsiais prekių ženklas, kurios, įtariama, buvo klastotės. Iš parduotuvės paimtas labai didelis kiekis rūbų, avalynės, apatinio trikotažo, kosmetikos, parfumerijos ir galanterijos gaminių. Paimtos prekės buvo neteisėtai paženklintos garsių bendrovių prekių ženklais  „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Calvin Klein“, „Burberry“, „Hugo Boss“, „The North Face“ ir kt. 49-erių metų parduotuvės savininkė minėtais rūbais galimai prekiavo ir pasitelkdama socialinius tinklus. Ekspertai nustatys, ar šios prekės yra klastotės, kokia

Kokia turėtų būti į vaiko psichinę bei fizinę gerovę orientuota mokykla?

Mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, turėtų būti tokia vieta, kur kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, palaikomas ir skatinamas augti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kokie yra pagrindiniai tokios mokyklos bruožai? Saugi ir palaikanti aplinka Nulinė tolerancija patyčioms. Mokykla turi aktyviai kovoti su patyčiomis, kurdama  atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas. Atvira komunikacija. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi būti pasiekiami, kad vaikai galėtų drąsiai kalbėti apie savo jausmus ir problemas. Pagarba įvairovei. Mokykla turi skatinti toleranciją ir priimti

Taip pat skaitykite