Kovo 11-osios išvakarėse Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, redaktoriumi, leidėju, kraštiečiu Mindaugu Miliniu. Svečias susirinkusiems pristatė savo naujausią knygą „Partizanas“, išleistą 2015 metais.

Į susitikimą su jaunu rašytoju atėjo nemažai šilutiškių.

Autorius yra išleidęs dvi publicistikos knygas: „Afganistano kariai. Prisiminimai po dvidešimties metų“ (2010) ir „Afganistano kariai. Antra knyga“ (2012). Jose surinkti 1979-1989 metais Afganistane tarnavusių vaikinų iš Lietuvos prisiminimai.
„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Vienas iš knygos herojų – nuo Tilžės kilęs Vermachto šaulys Dovas Gelžaitis, kurį karo pabaiga užklupo Kuršo katile. Kitas kūrinio personažas – ūkininko sūnus Liudas Apuokas. Per stebuklą išvengęs žiaurios mirties nuo girtų okupantų rankos, jis pabėga į mišką. Dovas su Liudu susitinka Žemaitijos miestelyje, dalis veiksmo vyksta ir Šilutės apylinkėse bei Macikų lageryje.
M. Milinio romane „Partizanas“ viskas išgalvota. Kai kurių veikėjų vardai ir slapyvardžiai bei aprašomi nuotykiai su tikrais žmonėmis ir istoriniais įvykiais sutampa atsitiktinai. Nors veiksmui pasirinkti Kuršas, Žemaitija ir Rytų Prūsija, panašių įvykių galėjo nutikti bet kuriame Lietuvos regione.

Anot knygos autoriaus Mindaugo Milinio, nors minimi romane įvykiai yra išgalvoti, tačiau galima sakyti, kad 80 proc. – autentiški.

Istorinis romanas yra ne tik apie partizanus, bet ir apie Klaipėdos kraštą, tragišką šio krašto istoriją, pasekmes, praėjus per šį kraštą sovietinei armijai. Knygoje minimi vilko vaikai persikelia į lietuviškus miškus, miestelius ir kaimus. Anot autoriaus, nors visi šie įvykiai yra išgalvoti, tačiau iš tiesų galima sakyti, kad 80 proc. – autentiški. „Perskaitęs kai kurias metraštininko Romo Kauniečio užrašytas partizanų istorijas nustebau, nes tai prilygo nuotykių romanui. Buvo labai keista, jog niekas neperkėlė dokumentinių faktų į grožinės literatūros puslapius. Paskambinus R. Kauniečiui paklausiau, ar būtų nusikaltimas, jei kai kuriuos jo pašnekovų prisiminimus perkelčiau į savo knygą. Stojo tyla. Ir tuomet jis atsakė „Būtų labai didelis nusikaltimas, jei šių istorijų nepanaudotumėt“, – pasakojo M. Milinis.
Susitikime dalyvavo ir savo mintimis apie knygą dalinosi publicistas Stasys Mėlinauskas, besidomintis laisvės kovų tematika, 2014 m. išleidęs knygą apie Macikų lagerį ,,Macikai: sugrįžimas atminties takais“, paremtą archyvų dokumentais. Anot publicisto, M. Milinio romane minima daug pažįstamų vietų, daug veikėjų, daug „stebuklingų“ išsigelbėjimų. Tai nuotykių romanas, viliojantis skaitytoją leistis į nuotykius ir versti puslapį po puslapio.
Istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas negalėjo dalyvauti susitikime su knygos „Partizanas“ autoriumi, tačiau parengė knygos recenziją. ,,Kaip šiame kontekste atrodo M. Milinio romanas „Partizanas“? Jau pats knygos pavadinimas nukreipia skaitytoją ir jis jau gali įsivaizduoti, kad knygoje bus kalbama apie Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Dabar literatūros apie partizanus, dar vadinamus laisvės gynėjais, miškiniais, žaliūkais ir pan., yra leidžiama nemažai. Tai gerai, nes Lietuvos žmonės su šiuo mūsų tautos ir valstybės istorijos tarpsniu dar „nėra suvedę visų sąskaitų“. Iš tikrųjų, partizaninis judėjimas Lietuvoje pokario metais ir dabar yra vertinamas gan įvairiai, nors niekas, ko gero, neabejoja, kad šioje kovoje buvo nemažai heroizmo, pasiaukojimo, beatodairiškos kovos. Lygiai kaip ir niekaip protu nepateisinamo žiaurumo, išdavysčių, vidinių dramų ir nevilties. Romanas įdomus, perskaityti jį tikrai verta. Tai, kad jį parašė jaunas autorius, rodo, kad jaunoji karta žino tragiškus mūsų šalies istorijos įvykius, suvokia jos giluminius lūžio momentus. Tai nuteikia optimistiškai, nes santykis su savo krašto praeitimi turi būti kiekvienos kartos iš naujo suvoktas ir įprasmintas“, – savo recenzijoje minėjo Algirdas Gečas.
Ištraukų iš istorinio romano paskaitė Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai Karolina Klašiūtė ir Lukas Lyliškis (vad. Jolita Ežerinskė).

Dalia Pupšytė, bibliotekininkė