Šilutėje gausu pavojų keliančių medžių

Šilutė – labai žalias miestas, tačiau ta žaluma jau pradeda kelti pavojų. Kartais nuo nelaimės teskiria vienas žingsnis…

Tik laimingo atsitiktinumo dėka didžiulė kaštono šaka nulūžo tuomet, kai Šilutės meno mokykloje nevyko pamokos.

Tik laimingo atsitiktinumo dėka didžiulė kaštono šaka nulūžo tuomet, kai Šilutės meno mokykloje nevyko pamokos.

Parašyti apie persenusius Šilutės medžius paskatino pirmadienį prie Šilutės meno mokyklos rasta nulūžusi didžiulė seno kaštono šaka. Aplink ją susirūpinęs vaikštinėjo Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus direktorius Arnoldas Milukas. Jis džiaugėsi, kad šaka nugriuvo tuo metu, kai mokykloje nevyko pamokų ir pavojaus vaikams nesukėlė. Kita vertus, stiprių vėjo gūsių paskutiniu metu nebuvo, todėl galima spręsti, kad mokyklą puošiantis kaštonas tiesiog paseno ir jo kamienas sutrešo.
Už želdinius mieste atsakinga Šilutės seniūnija. „Šilutėje turime nemažai senų avarinių medžių. Sudaryta komisija, kuri sprendžia, kokius medžius jau laikas nukirsti, tačiau ir ji nespėja apžiūrėti visų senų medžių“, – sakė Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas.
Padėtis turėtų pagerėti, kai bus įgyvendintas Šilutės centrinės miesto dalies rekonstrukcijos projektas. Tuomet bus pasirūpinta ir želdiniais. O šiuo metu komisija tikrina įtarimą keliančius medžius, pragręždama kamieną specialiu grąžtu. Jeigu kamienas supuvęs, tokie medžiai kertami, o į jų vietą stengiamasi pasodinti naujų.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Ponas Bynas

    Savivaldybėje esanti komisija yra „Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija“. Deja, ji gali konstatuoti tik medžiui nulūžus – supuvęs. Iš tikrųjų ši komisija net nežino ką turėtų saugoti ir ką prižiūrėti. Dabar gi, saugomasi pavojingų medžių.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite