Šilutės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje prabilta apie naują grėsmę – netikėtą pabėgėlių atvykimą. Savivaldybė kol kas tam nepasiruošusi.

Kasmetinis pavasarinis Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis būtų buvęs labai panašus į anksčiau įvykusius, jeigu ne pareigūno Linardo Balandžio iš Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pasisakymas apie galimą pabėgėlių atvykimą. Jis paminėjo, kad nuo 2015 metų ES šalis pasiekė apie milijoną pabėgėlių, kurie yra musulmonų tikėjimo, nemoka nė vienos Europos šalies kalbos. Šie žmonės per Lenkiją stengiasi pasiekti turtingesnes ES valstybes.
Rengiant ekstremaliųjų veiksmų planą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad per kaimyninės šalies sieną pabėgėliai gali patekti ir į Šilutės ar Pagėgių savivaldybes. Šiaip tokiais žmonėmis rūpinasi Pabradėje įsteigtas pabėgėlių prieglaudos centras, kuris gali priimti 182 asmenis. Tačiau reikėtų pamąstyti, ką daryti, kol pabėgėliai bus nugabenti ten. Pasak L. Balandžio, reikėtų numatyti, kas galėtų pasirūpinti atvykusių pabėgėlių apsauga, suteikti jiems bent jau minimalią humanitarinę pagalbą – duoti maisto ir gėrimų, bei išvežti juos į Pabradę. Pareigūno nuomone, vasarą pabėgėliai laikinai galėtų telktis stadione, o atšalus – kokios nors mokyklos sporto salėje. „Žinoma, tie pabėgėliai nei sienos kirtimo vietoje, nei pačioje Lietuvoje greičiausiai ilgai neužsibūtų, tačiau turime pasiruošti juos priimti bent iš pradžių. Reikėtų numatyti, kur juos priglausti, sudaryti sutartis su maitinimo ir transporto paslaugas teikiančiomis įmonėmis“, – kalbėjo L. Balandis.

Linardas Balandis iš Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus prabilo apie naują Šilutės ir Pagėgių savivaldybių problemą – galimą pabėgėlių atvykimą.

Daugiausiai šiame posėdyje kalbėta apie gaisrų prevenciją ir jų gesinimą sausrų metu. Vienas iš pavojingiausių šiuo atžvilgiu objektų mūsų rajone yra UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“. Įmonės darbo ir priešgaisrinės saugos specialistas Darius Endzelis sakė, kad įmonė įrengė stebėjimo kameras ten, kur dažniau vaikšto žmonės, todėl gaisro židinį dabar bus lengviau pastebėti. Kaip ir anksčiau, bus rengiami mokymai, tikrinama technika, o gavybos sezono metu nepaliaujamai budės 2 priešgaisrinės brigados. Durpininkai turi savo priešgaisrinės technikos, tačiau prireikus, jos dar gali atsigabenti iš kitų įmonių, pasitelkti į pagalbą Savivaldybės ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesius.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas sakė, kad kol kas žolės deginimo atvejų pastebėta mažiau negu pernai. Jo manymu, ūkininkų sąmoningumas kasmet didėja. Šilutės PGT viršininkas paprašė seniūnų pasirūpinti, kad būtų patikrinta, ar gaisro atveju bus galimybių privažiuoti prie priešgaisrinių tvenkinių ir kaip gerą tvarkymosi pavyzdį pateikė Švėkšnos seniūniją.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus direktorius Stanislovas Kučinskas sakė, kad sudaryta komisija, kuri vertins priešgaisrinių tvenkinių būklę, ir šie pamažu bus tvarkomi, visų pirma įrengiant privažiavimus.
Dėl galimo pabėgėlių atvykimo, anot S. Kučinsko, reikėtų sudaryti tikslesnį veiksmų planą, kad Savivaldybėje būtų žinoma, kuriam laikui reikės priglausti pabėgėlius ir kaip jais pasirūpinti.

Vaidotas VILKAS