Bibliotekininkė Virginija Degutienė padėkojo susirinkusiems bibliotekos lankytojams ir pristatė svečius. Susitikimą pradėjo pats A.Stanevičius sakydamas, kad tikras poetas turi gyventi vien poezija – tik rašyti eilėraščius ir vien apie juos tegalvoti. „Iš ko jis turėtų gyventi? Gal iš švento dūko? Gal iš aukų? Gal iš palikimo?.. O aš fotografuoju, dirbu kitus darbus, esu „pažeistas poetas“, – šypsodamasis atviravo svečias, pridurdamas, kad jam trūksta drąsos „išnešti“ į viešumą savo poeziją. Papasakojo apie girdėtą nutikimą Kretingoje, kai jaunas poetas, atvažiavęs motociklu, nepabijojo penkiolikai minučių užtverti gatvę ir, nekreipdamas dėmesio į nepatenkintus miestiečius dėl susidariusių nepatogumų, paskaitė savo eilėraščių ir nuvažiavo.

Rūta Jurkuvienė jautriai perskaitė pirmą pluoštelį eilėraščių apie namus, kaimą, žalą karvę ir daugeliui pasirodė, kad autorius per kukliai vertina savo kūrybą. Aiškiai ir suprantamai išsakytos mintys, nuoširdūs prisiminimai, prabėgusios vaikystės akimirkos – tokios artimos ir jaudinančios mums visiems. Ne kartą skambėjo plojimai.

Prieš susitikimą atėjusieji galėjo pavartyti „Eglės“ leidyklos išleistų knygų. Svečiai atsivežė daug knygų iš sukauptų fondų. Beveik apie visas leidėjas ir papasakojo. Prisiminė, kaip 1991 metais leido pirmąją meilės lyrikos tomelį „Mudviejų vakaras“. „Tą knygą pirko ir skaitė. Visi eilėraščiai apie meilę netilpo ir į antrąją knygą, tad vėliau pasirodė dar ir trečias tomas, – pasakojo leidėjas. – Lietuviškų knygų rinka maža. Būti lietuviu darosi vis brangiau. Užsienio autorių knygų tiražai milžiniški, o sąnaudos tos pačios“. Papasakojo, kokie žmonės ateina į leidyklą: „Tauragiškis, aktyvus klubo „Žingsniai“ narys Remigijus Žukauskas išleido pasaką–romaną paaugliams „Ledinė fėja“ apie stebuklus ir burtus. Knygą iliustravo mano anūkė Viltė Stanevičiūtė Fuller“, – pasakojo A. Stanevičius, demonstruodamas naują knygą. Pasidžiaugė, kad geriausiu metų klaipėdietišku leidiniu skaitytojų išrinkta Algirdo Stankevičiaus, jūrų biologo, nardytojo, tyrinėtojo ir muziejininko, gamtos mokslų daktaro knyga „5000 valandų po vandeniu“ išleista taip pat „Eglės“ leidykloje.

Daug kas vartė fotografijų albumus, gėrėjosi jų kokybe ir gražiomis nuotraukomis. Prie visų jų yra prisilietęs ir A. Stanevičius.

Vėl skambėjo eilės, šį kartą apie meilę.

Atėjusieji į susitikimą žvalgėsi į parodoje „Lietuviškoji Klaipėda“ eksponuojamas nuotraukas (su paroda šilutiškiai galėjo susipažinti nuo rugpjūčio 3 d.). Pažįstami vaizdai – juk Klaipėda mums artima. Ir jūrą mylime, ir paminklai matyti, ir „Žuvėdros“ šokių kolektyvas gerai žinomas. Tad kai autorius papasakojo apie kiekvieną fotografiją, į jas buvo pažvelgta tarsi kitomis akimis. A. Stanevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Klausydamiesi pasakojimo kiekvienas galėjo įsitikinti, kad jam fotografavimas – ir aistra, ir kasdienybė, ir menas. Fotografijų spektras gana įvairus: portretinės nuotraukos, paminklai, renginių akimirkos. Ypač brangi viena „Baltijos kelią“ atspindinti nuotrauka. Papasakojo apie jautrią akimirką, kai susitiko su nuotraukos herojumi, kuris po daugelio metų atpažino save…

Jauna atlikėja Eglė Pukaitė padainavo keletą Klaipėdos krašto dainų, kurios padėjo kurti jaukią susitikimo atmosferą. Išėjome praturtėję – artimiau susipažinome su kūrybingu, talentingu, linksmu ir darbščiu žmogumi, randančiu laiko tarp įtemptų kasdieninių darbų susitikti su skaitytojais.