Silpsta regėjimas. Kodėl negalima delsti?

Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Sauliaus Ačo.

Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto?

Katarakta – akių liga, pasireiškianti lęšiuko padrumzlėjimu, kuris būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms. Bėgant metams lęšiukas pamažu praranda savo elastingumą, regėjimas silpnėja – vaizdai susilieja, tampa neryškūs, atrodo, kad žmogus žiūrėtų pro nešvarų ar aprasojusį stiklą. Akies lęšiukas susidrumsti gali kiekvienam, tačiau pradinė katarakta progresuoja ne būtinai visiems.

Ligos pasireiškimui daugiausiai įtakos turi amžius, tačiau ją nulemti gali ir tam tikrų vaistų vartojimas, akių traumos, uždegimai ir kt. Pastebėta, jog katarakta yra dažna diabeto komplikacija.

Kokie kataraktos požymiai?

Pirmasis ligos požymis – silpstantis regėjimas.

Sergantieji katarakta dažnai skundžiasi jautrumu šviesai, išblukusiomis ar išplaukusiomis spalvomis, matymu kaip pro nešvarų stiklą, dvejinimusi. Žmogus nebeįžiūri artimųjų veidų bruožų, daiktų kontūrų, iškyla problemos užsiimant įprastine veikla, vairuojant automobilį. Kad ir kokius akinius užsidėtų, matymas nepagerėja.

Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos požymius reiktų ilgai nelaukiant pasikonsultuoti su gydytoju. Per kiek laiko žmogus gali apakti tiksliai pasakyti negalima, kadangi kiekvienam pacientui šis laikotarpis gali būti skirtingas – vieniems regėjimas išnyksta staiga, kitiems per kelerius metus.

Kaip šiais laikais gydoma katarakta?

Sergant katarakta padėti gali tik akies lęšiuko pakeitimo operacija. Vaistų nuo šios ligos nėra.

Dabar taikomos šiuolaikinės technologijos leidžia operaciją atlikti nedarant didelio pjūvio. Vienas moderniausių, greičiausių ir saugiausių kataraktos operacijos metodų yra fakoemulsifikacija. Naudojant fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija – neskausminga procedūra, dažniausiai atliekama naudojant vietinę nejautrą. Operacija trunka apie 30 minučių, regėjimas dažniausiai pagerėja iškart po operacijos ar praėjus keletui dienų.

Nuo ko priklauso operacijos sėkmė?

Kataraktos operacijos sėkmei įtakos turi ne tik kokybiškas lęšiukas, kitos akies ligos, naudojama įranga bei gydytojo meistriškumas, tačiau ir ligos stadija. Todėl labai svarbu pernelyg ilgai neatidėlioti operacijos, kadangi kuo labiau lęšiukas būna sudrumstėjęs, tuo sunkesnė operacijos eiga.

Subrendusios kataraktos operacija yra techniškai sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laiką. Be to, kataraktai progresuojant, gali padidėti akispūdis, rizikuojama susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus, regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma.

Modernios ir saugios operacijos

Akių chirurgijos centre operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka šios srities profesionalus gydytojas Saulius Ačas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuris atliko šimtus kataraktos operacijų. 

Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis.

 

Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų. Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt

 

pr2022/056

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite