Silpsta regėjimas. Kodėl negalima delsti?

Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Klausiame Akių chirurgijos centro gydytojo Sauliaus Ačo.

Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto?

Katarakta – akių liga, pasireiškianti lęšiuko padrumzlėjimu, kuris būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms. Bėgant metams lęšiukas pamažu praranda savo elastingumą, regėjimas silpnėja – vaizdai susilieja, tampa neryškūs, atrodo, kad žmogus žiūrėtų pro nešvarų ar aprasojusį stiklą. Akies lęšiukas susidrumsti gali kiekvienam, tačiau pradinė katarakta progresuoja ne būtinai visiems.

Ligos pasireiškimui daugiausiai įtakos turi amžius, tačiau ją nulemti gali ir tam tikrų vaistų vartojimas, akių traumos, uždegimai ir kt. Pastebėta, jog katarakta yra dažna diabeto komplikacija.

Kokie kataraktos požymiai?

Pirmasis ligos požymis – silpstantis regėjimas.

Sergantieji katarakta dažnai skundžiasi jautrumu šviesai, išblukusiomis ar išplaukusiomis spalvomis, matymu kaip pro nešvarų stiklą, dvejinimusi. Žmogus nebeįžiūri artimųjų veidų bruožų, daiktų kontūrų, iškyla problemos užsiimant įprastine veikla, vairuojant automobilį. Kad ir kokius akinius užsidėtų, matymas nepagerėja.

Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Todėl pastebėjus pirmuosius ligos požymius reiktų ilgai nelaukiant pasikonsultuoti su gydytoju. Per kiek laiko žmogus gali apakti tiksliai pasakyti negalima, kadangi kiekvienam pacientui šis laikotarpis gali būti skirtingas – vieniems regėjimas išnyksta staiga, kitiems per kelerius metus.

Kaip šiais laikais gydoma katarakta?

Sergant katarakta padėti gali tik akies lęšiuko pakeitimo operacija. Vaistų nuo šios ligos nėra.

Dabar taikomos šiuolaikinės technologijos leidžia operaciją atlikti nedarant didelio pjūvio. Vienas moderniausių, greičiausių ir saugiausių kataraktos operacijos metodų yra fakoemulsifikacija. Naudojant fakoemulsifikatorių – akyje pro 2–3 mm dydžio pjūvį išsiurbiamas sudrumstėjęs lęšiukas ir vietoj jo implantuojamas dirbtinis. Kataraktos operacija – neskausminga procedūra, dažniausiai atliekama naudojant vietinę nejautrą. Operacija trunka apie 30 minučių, regėjimas dažniausiai pagerėja iškart po operacijos ar praėjus keletui dienų.

Nuo ko priklauso operacijos sėkmė?

Kataraktos operacijos sėkmei įtakos turi ne tik kokybiškas lęšiukas, kitos akies ligos, naudojama įranga bei gydytojo meistriškumas, tačiau ir ligos stadija. Todėl labai svarbu pernelyg ilgai neatidėlioti operacijos, kadangi kuo labiau lęšiukas būna sudrumstėjęs, tuo sunkesnė operacijos eiga.

Subrendusios kataraktos operacija yra techniškai sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laiką. Be to, kataraktai progresuojant, gali padidėti akispūdis, rizikuojama susirgti glaukoma – liga, nuo kurios apakus, regėjimo sugrąžinti nebeįmanoma.

Modernios ir saugios operacijos

Akių chirurgijos centre operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojų meistriškumą bei naujas technologijas. Operacijas atlieka šios srities profesionalus gydytojas Saulius Ačas. Tai aukščiausios kvalifikacijos specialistas, kuris atliko šimtus kataraktos operacijų. 

Akių chirurgijos centre dirbantys gydytojai aprūpinti modernia diagnostine ir operacine įranga, kokybiškomis priemonėmis.

 

Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į Akių chirurgijos centrą, esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Šiuolaikinė mikrochirurginė įranga, kokybiškos priemonės, profesionali patyrusių specialistų komanda padės pasiekti puikių rezultatų. Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt

 

pr2022/056

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už kultūros puoselėjimą pelnė Šilutės rajono savivaldybė

apdovanojo

Vilniuje 21-ą kartą įteikti svarbiausi savivaldos metų apdovanojimai – „Auksinių krivūlių“ statulėlės. Tradicinė Kultūros ministerijos nominacija  „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet teko Šilutės rajono savivaldybei. Skelbiama, kad apdovanojimas skirtas „už požiūrį, kad kultūra yra gyvas regiono variklis, o paveldas – ne tik praeitis, bet ir moderni ateitis. Apdovanojimas įteiktas Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui. „Ši savivaldybė, kuriai šiandien atitenka ši nominacija, ėmėsi ilgo, bet sudėtingo kelio ne tik susitaikant, bet ir puoselėjant sudėtingą savo krašto istoriją bei skatinant jos

Dienomis laikysis keliolika laipsnių šilumos

šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 19 d., pirmadienį, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7-12 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 20 d., antradienį, naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6-11 m/s. Oro temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną –  10-15 laipsnių šilumos. Spalio 21 d., trečiadienį, naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6-11 m/s, dieną 9-14

Policija – apie nukentėjusius nuo sukčių

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 13 d. Šilutėje vaikinas, gim. 2002 m., feisbuke norėdamas įsigyti „Playstation 5“ konsolę į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Taip prarado 260 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 25 d. Kintuose gyvenantis 68-erių m. vyras, „Facebook“ tinklapyje radęs skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį generatorių, į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą pervedė 427 eurus. Generatoriaus jam nepristatė, pinigų niekas negrąžino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 15 d. vakare Laučių k., Šilutės sen., automobilį „Peugeot“

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Taip pat skaitykite