Šilmeižių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės iš neveikiančių – į riboto laidojimo kapines

Dėl tokio sprendimo turės apsispręsti Šilutės rajono savivaldybės taryba, kurios komitetai planuoja posėdžiauti šią savaitę, o posėdis turėtų vykti spalio pabaigoje. 

Sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į  2025 m. rugpjūčio 31 d. gyventojų prašymą dėl giminaičių laidojimo šiose kapinėse ir rugsėjo 9 d. Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebono kun. Remigijaus Šemeklio prašymą.

Šiuo sprendimo projektu siūloma pakeisti Šilutės r.  savivaldybės Šilmeižių kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių statusą: iš neveikiančių – į riboto laidojimo (sąrašo Nr. 237, Šilmeižių k. evangelikų liuteronų senosios kapinės, u. k. 24297).

Vietos savivaldos įstatyme numatyta savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija: ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. 

Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas.

Šilutės rajono savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklės patvirtintos Šilutės r. savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d sprendimu.

Šio sprendimo projektą rengė Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus sveikatos reikalų koordinatorė (vyriausioji specialistė) Laura Kuliešienė.

Dėl kapinių sąrašo papildymo (iš neveikiančių į riboto laidojimo) gautas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimas, gyventojų bei Šilutės evangelikų liuteronų parapijos prašymai.

Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba posėdyje.

Šilmeižiai, Šilutės seniūnija

Šilmeižiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Šilutės, 1 km į šiaurę nuo kelio Šilutė-Žemaičių Naumiestis. Pietiniame pakraštyje – Šyša, Šustis ir jų santaka, iš šiaurės prieina Šilmeižių miškas. Šilmeižiuose yra evangelikų liuteronų senosios kapinės ir senovės gyvenvietė (1997 m. kapinės ir 2005 m. gyvenvietė įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą), kuri yra 950 m į šiaurės vakarus nuo Šilutės-Žemaičių Naumiesčio kelio tilto per Šyšą, 550 m į šiaurę nuo Šyšos ir Šusties santakos ir 150 m į šiaurės rytus nuo Šyšos dešiniojo kranto. Ribojasi su Laučių, Jonaičių, Mažių, Grabupėlių, Didšilių kaimais.

Šilmeižių kaimo pavadinimas nuo 1743 m. vis dažniau minimas Verdainės bažnyčios krikšto knygoje. XVIII a. viduryje Šilmeižiuose gyveno Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo Vilhelmo Storostos-Vydūno proprosenelio, gyvenusio gretimame Mažių kaime, giminaičiai.

Šilmeižiai iki 1945 m. priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai. (Žinios iš enciklopedijos)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite