Šilgaliuose pradėtas kaimo švenčių sezonas

„Kur stos du, trys – viską padarys“, taip byloja lietuvių liaudies patarlė. Stojo Šilgalių kaimo bendruomenė, Nemuno žirgyno darbuotojai, Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai ir surengė Šilgaliuose Jurgines. Ne vien žemę iš po žiemos budino, kartu pradėjo kaimo švenčių, lauko renginių sezoną Pagėgių savivaldybėje. O juk pavasario šventė Jurginės – apeigų, papročių kupina šventė!

Šilgališkiai Jurgines šventė kieme prie Nemuno žirgyno.

 

Kumeliuko vardynos
Nuo pusiaudienio į Šilgalius išėjo „kiaušiniautojai“ – Pagėgių savivaldybės kultūros centro Šilgalių folkloro ansamblis „Kamana“. Šias vaikštynes „Kamana“ rengia jau daug metų, todėl šilgališkiai pataupo kiaušinių – bendruomenės šeimininkės sučirškino dvi kupinas pintines.
Ritualai ir apeigos su kiaušiniais tuo nesibaigė. Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius ir „Kamanos“ ansamblio dalyvis šilgališkis Robertas Maziliauskas padėjo du margučius ant kelio, kuriuo simboliškai į ganiavą buvo vedami žirgai. Pasak tradicijų puoselėtojų, jei žirgas kiaušinio neužmins – laukia geri metai, o jei užmins – lauk negandų. Šilgalių žirgai eiklūs, tačiau margučiai išliko sveiki.
Antra, neatsiejama šio renginio užduotis – išrinkti vardą vėliausiai pasaulį išvydusiam kumeliukui. Į kiemą buvo išvesta kumelė su dviejų savaičių kumeliuku. Vardas turi būti parenkamas atsižvelgiant į kumeliuko spalvą ir charakterį. Šiais metais buvo pasiūlyti 37 vardai. Vardo rinkimo konkursą kasmet patikėta organizuoti ilgametei žirgyno darbuotojai Ramunei Jasienei. Galutinį sprendimą dėl kumeliuko vardo priėmė komisija: žirgyno vedėja Lina Karnauskienė, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir seniūnas Ričardas Bartkevičius. Komisijos sprendimu, atsižvelgiant į vardo rinkimo taisykles, naujagimis pavadintas Veliūru. Šį vardą pasiūlė Šilutės folkloro ansamblio ,,Verdainė“ jaunieji dalyviai. Jiems Šilgalių bendruomenės pirmininkė Kristina Dvarvytienė įteikė saldų prizą. Šilutiškiai džiaugėsi, kad turės „savo“ kumeliuką ir gal kada nors atvažiuos juo pajodinėti.

Kumeliukui vardą išrinkti padėjo komisija: žirgyno vedėja Lina Karnauskienė, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir seniūnas Ričardas Bartkevičius.

Iškepė 180 kiaušinių
Ir prieš, ir po tradicinių apeigų sklido dainos, skambėjo muzika, mat į svečius buvo atvykę Šilutės r. Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ (vad. Regina Jokubaitytė), Jurbarko krašto Mažosios Lietuvos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Smalinė“ (vad. Valdas Žemaitis) ir šeimininkai: Stoniškių pagrindinės mokyklos mokiniai, Šilgalių daugiafunkcio centro mokinių teatras „Vėjas“ (vad. Jūratė Daugėlienė), folkloro ansamblis „Kamana“ (vad. Aksavera Mikšienė) ir jaunasis pasakotojas Augustas Reikertas.
Buvo daug muzikos, dainų, pasakojimų ir ne ką mažiau padėkų. Šilgalių bendruomenės pirmininkė Kristina Dvarvytienė, pagerbdama arkliaganius, žirgyno vadovei įteikė vaisingumo simbolį sūrį, dėkojo kultūros centrui, bendruomenės šeimininkėms ir aktyviems nariams už įdėtą darbą. Šilgališkiai Valdas Zaremba, Robertas Maziliauskas, Marius Paleckis, Vygantas Jurkutaitis pagamino apie trisdešimt inkilėlių. 25 inkilėliai buvo įkelti į medžius Šilgalių parke, o likusius per Jurginių šventę įteikė aktyviausiems bendruomenės nariams.
Už gražią iniciatyvą kultūros centras dėkojo bendruomenei, atvykusiems dainorėliams ir muzikantams. Na, o žirgyno vadovė padėkojo savo šauniesiems arkliaganiams, juk padėkos žodžių niekuomet nebūna per daug. Kiaušinienė buvo iškepta iš šilgališkių dovanotų 180 kiaušinių.

Pagėgių kultūros centras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite