Aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą naujam medžioklės sezonui – leidžiama sumedžioti 307 vilkus.

Šiam limitui buvo pritarta ir Aplinkos ministerijos inicijuotoje mokslininkų bei socialinių partnerių diskusijoje, konferencijos apie vilkų populiacijos valdymą metu. Joje dalyvavo mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinių miškų urėdijos, savivaldybių, medžiotojų organizacijų atstovai.

Limito neišnaudoja

Vilkų medžiojimo sezonas trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Pernai ir užpernai limitas buvo 341 vilkas. Sumedžiota 281 ir 326 vilkai. Įskaičiuoti ir vilkai, paimti iš gamtos pagal specialius leidimus pasibaigus medžioklės sezonui, partrenkti automobilių ar žuvę dėl kitų priežasčių. 

Medžioklės taisyklėse numatyta, kad vilkų sumedžiojimo limitą tvirtina aplinkos ministras, remdamasis Vilko apsaugos plane nustatytais principais, kad būtų užtikrinta palanki vilko rūšies apsaugos būklė.  

Skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje 2024-2025 m.gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, o 2022-2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima. Tai patvirtina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024-2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatai. Taip pat 2024-2025 m. žiemos apskaitos rezultatus bei pėdsakus sniege.  

Ne daugiau 62 vilkų šeimų

Vilko apsaugos plane nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo institucijomis. 

• Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą šiemet išmokėta 151 000 eurų kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams. 

Aplinkos ministerijos inf.

Mokslininkės patarimai, ką daryti sutikus plėšrūną

Iš Baltarusijos į Lietuvą atklydusi vilkų gauja šį rudenį užfiksuota Čepkelių rezervate. Mokslininkai sako – tai ne išskirtinis reiškinys. Vilkai – medžiotojai ir prisitaikymo meistrai, nukeliaujantys didelius atstumus ieškodami grobio ir saugių teritorijų.

Ką daryti žmogui, jeigu šis plėšrūnas netikėtai pasitaiko kelyje?

Pataria Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lekt. dr. Renata Špinkytė.

Vilkai (kaip ir dauguma Lietuvos laukinių gyvūnų) aktyviausi prieblandos metu – ryte ir vakare. Tada jie intensyviausiai keliauja savo teritorijoje, ją tikrina, žymi ribas, ieško grobio ir medžioja. Vilkų šeima nemažą laiko dalį praleidžia pasklidusi į mažesnes grupeles ar pavieniui, todėl pamatytas pavienis vilkas dar nereiškia, kad jis nėra šeimos narys.

Paklausta, ar miškuose didelė tikimybė sutikti vilką, mokslininkė teigia, kad šis žinduolis yra atsargus, vengiantis neištyrinėtų objektų bei turintis nepalyginamai geresnę klausą ir uoslę nei žmonės. Vien šios aplinkybės labai mažina tikimybę susitikti patį vilką.

„Kita vertus, tikimybė sutikti vilką labai priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus lankosi gamtiškoje aplinkoje ir kokia jo ten veikla“, – kalba mokslininkė.

Pašnekovė pataria: žmogui, sutikus vilką, reikėtų elgtis ramiai ir nepanikuoti.

„Jūs nesate jo medžioklės objektas, vilkas turi savų reikalų. Vilkas aplenks jus pagarbiu atstumu, net jeigu jūs stovite jo kelyje. Pasidžiaukime gamta, kuri netikėtai pasirodė jums visu vilkišku gražumu“, – sako dr. R. Špinkytė.