Sertifikuotas jau antras nacionalinis kultūros kelias – Vėtrungių kelias

Paraiškų nustatyti kultūros kelio lygmenį ir jį sertifikuoti vertinimo ekspertų komisija 2023 m. balandžio 12 d. posėdyje vienbalsiai nutarė sertifikuoti nacionalinio lygmens kultūros kelią “Vėtrungių kelias” ir jo organizatoriui – biudžetinei įstaigai Šilutės kultūros ir pramogų centrui – išduoti Kultūros kelio Lietuvoje sertifikatą. Paraišką svarsčiusi komisija atkreipė dėmesį į didelį organizatorių įdirbį ir pasiruošimą – “Vėtrungių kelio” projektas jau veikia nuo 2013 metų. Per dešimt metų projektas sulaukė susidomėjimo ir išaugo į nacionalinio lygmens kultūros kelią.

Kaip teigė „Vėtrungių kelią“ pristačiusi Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, Šilutės kultūros bendruomenei Vėtrungių kelio idėja kilo siekiant pristatyti Mažąją Lietuvą. “Pastebėjome, kad daug kas nežino, kas ta Mažoji Lietuva, kuo mes skiriamės nuo didžiosios Lietuvos. Norėjome į tą kelią sudėti tai, kuo mes esame išskirtiniai, – pasakojo J. Pancerova. – Mažąją Lietuvą geriausiai atspindi visa tai, kas susiję su jūra, mariomis, jūrine bei pamario kultūra. Ieškojome simbolio, kas tai įprasmintų. Ir tai yra vėtrungė. Vėtrungę, kuri asocijuojasi su pamariu, jūra, pasirinkome kaip šio krašto atpažinimo ženklą, krašto tapatumo simbolį. Vėtrungė vienija ir priverstinai išsikėlusius krašto gyventojus, tai jiems meilės ir ilgesio, prarastos Tėvynės ženklas. Vėtrungę galima rasti visose savivaldybėse, kurios įsijungė į Vėtrungių kelią – tai Šilutės, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Tauragės, Jurbarko, Nidos, Pagėgių, Smalininkų savivaldybės.”

Pasak J. Pancerovos, šiandien Mažosios Lietuvos tema svarbi ir šio krašto, išgyvenusio dramatiškus XX amžiaus įvykius, savitumui, tradicinių amatų gaivinimui, plėtrai, tautodailės raidai. „Vėtrungių kelias“ orientuotas į jūrinio ir pamario kultūros paveldo atskleidimą, išryškinimą, išsaugojimą bei jūrinio gyvenimo būdo tradicijų tęstinumo palaikymą. Jūrinė ir pamario kultūra apima veiklas, susijusias su laivyba tradiciniais, istoriniais laivais, laivybos, žvejybos pažinimu, jūreivystės istorija, unikalaus gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio atskleidimu. Keliaujantieji šiuo keliu pajus šio krašto išskirtinumą.

Į Mažosios Lietuvos ribas sutelpa vienos įspūdingiausių ir unikaliausių Lietuvos vietų: Kuršių nerija, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ne mažiau įspūdinga Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos kaimu, pamario gyvenvietėmis ֪ Kintais, Ventės ragu, Uostadvario ir Ventės rago švyturiais. „Šis unikalus gamtos ir kultūros kraštas senųjų pamario gyventojų gyvenimą persmelkė savita žvejo pasaulėjauta, kuri atsispindėjo šio krašto padavimuose, vėjų pavadinimuose, dainose“, – sakė J. Pancerova. Visa tai keliaujantys ir ras, patirs, ragaus “Vėtrungių kelyje”.

Keliauti ir su Mažąja Lietuva susipažinti galima įvairiai: individualiai pasirinkti norimą maršrutą (vieno ar kelių rajonų), taip pat leistis į organizuojamas ekskursijas su gidais. Keliaujantys „Vėtrungių keliu“ ras daugybę paslaugų ir renginių, atskleidžiančių šio krašto savitumą. Vėtrungių kelio objektus jungiantys maršrutai sudaro daugiau kaip 500 km, kuriuose yra daugiau kaip 110 kultūros paveldo objektų. Organizatoriai džiaugiasi, kad jau dešimt metų vystę kelio idėją Lietuvoje, šiemet pradeda kurti ir tarptautinius maršrutus, pasitelkdami partnerius iš kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Plačiau apie “Vėtrungių kelią”: vetrungiukelias.lt

KPD direktorius Vidmantas Bezaras balandžio 20 d. pasirašė įsakymą Dėl kultūros kelio Lietuvoje sertifikato išdavimo biudžetinei įstaigai Šilutės kultūros ir pramogų centrui. Sertifikatas galioja trejus metus. „Vėtrungių kelias“ – jau antras nacionalinis kultūros kelias po praėjusiais metais sertifikuoto “M. K. Čiurlionio kultūros kelio”.

KPD informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite