Sergančiųjų daugėja 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo.

Rodikliai

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sausio 6-12 d. buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pirmąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d.-2025 m. sausio 5 d.) jis buvo mažesnis – 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2024 m. 2-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausiai sirgo Tauragės apskrityje

Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 10-yje savivaldybių. NVSC nuolat stebi ir bendrauja su savivaldybėmis vertindamas bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai (1 asmuo priklausė 70-79 m.; 2 asmenys – 80-89 m. ir 2 – vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms). Visi turėjo lėtinių ligų, 4 – neskiepyti, 1 – skiepijimo būklė nežinoma. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai.

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC    interneto svetainėje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite