Kažkada šiame kaime šalia Nemuno ir Jūros būta klestinčio dvaro. Tame dvare yra gimęs pats Prūsijos prezidentas. Iš anų laikų šlovingos praeities mažai kas belikę, bet ši istorija vis budinama iniciatyvių entuziastų.

Paminklinį akmenį Heinrikui Teodorui fon Šionui (vok. Schön) atidengė jo penktos kartos palikuonys – mokslų daktaras Frankas Šepkė (Frank Shepke, dešinėje) ir jo brolis Jornas (Jorn Shepke), atvykę iš Vokietijos.

Teatralizuota pažintis

Jeigu Šereitlaukio dvaro valdytojai ir administratoriai būtų žinoję, kad beveik po dviejų šimtų metų jų dvaro svirne bus vaidinama istorija iš garbingo Šionų giminės palikuonio Heinriko Teodoro fon Šiono gyvenimo… Dešinį svirno galą tikriausiai būtų palikę be pertvarinės sienos. Tokioje patalpoje aną šeštadienio popietę koks šimtas dvidešimt į Šereitlaukio dvaro šventę susirinkusių šiandienos europiečių būtume galėję ir lengviau kvėpuoti, ir pasižvalgyti į aplinkinius, atidžiai stebinčius vaidinamą Prūsijos vyresnįjį prezidentą H. T. fon Šioną, rašantį laiškus brangiai žmonai Amalijai ir pastarąją, skaitančią tuos mylimo vyro lapus, aplinkui zujant judviejų mažyliams.

Scena iš vaidinimo dvaro svirne.

Visą svirno galą užėmė gausūs žiūrovai.

Norintieji galėjo nusifotografuoti su vaidinimo personažais – garbingais Prūsijos vyrais.

Teatralizuotos pažinties vaizdelis sukurtas, remiantis 1843 metais H. T. fon Šiono (tuo metu jis jau buvo atleistas iš valstybinės tarnybos) parašytu veikalu ,,Iš kur ir kur link“ (kuris vėliau buvo pavadintas jo ,,politiniu testamentu“), taip pat Vokietijoje išleista knyga ,,Su ilgesiu laukiu rytinio pašto“. Šią knygą sudaro H. T. fon Šiono ir jo žmonos Amalijos laiškai.

Vaidino šereitlaukiškiai ar atvykėliai iš aplinkinių „dvarų“: Prūsijos prezidentas H. T. fon Šionas –Vaclovas Navickas, Amalija fon Šion – Dalia Navickienė, eksministras baronas H. F. Karlas von Šteinas – Apolinaras Petrauskas, Ministras grafas K. A.  von Hardenbergas – Sigitas Stonys, Amalijos tarnaitės Anna ir Paula – Kornelija Jankauskaitė, Austėja Jonkaitytė, prezidento tarnai – Darius Jurkšaitis, Justinas Bajorinas, Titas Kisieliauskas, prezidento sekretorė – Jūratė Mockienė, Amalijos ir Heinriko vaikai Malvina – Irmantė Jonkaitytė, Bernhardas – Martynas Mockus, vairuotojas – Irena Jonkaitienė. Muzikines užsklandas saksofonu atliko tauragiškis moksleivis Gvidas  Vasiliauskas. Vaidinimą režisavo, scenografijair garsu  rūpinosi Kristina Blankaitė i Pagėgių kultūros centras.

H. T. von Šionas 1773 m. sausio 20 d. gimė Šereitlaukyje, mat H. Šiono senelis Gotfrydas Teodoras fon Šionas (1704-1770 m.) ir tėvas Johanas Teodoras Šionas (1744-1796 m.) buvo Šereiklaukio dvaro administratoriai. Gimtinės dvarą būsimas Prūsijos prezidentas paliko 1788 m., įstojęs į Karaliaučiaus universiteto Teisės fakultetą.

Savo noru pasitraukęs iš centrinės valdžios Berlyne, 1809 m. jis tapo Gumbinės apygardos viršininku, tuomet vadintu vyriausybės prezidentu. Su dviem pertraukomis šias pareigas ėjo iki 1816 m. Po to karalius Frydrichas Vilhelmas III paskyrė jį Vakarų Prūsijos vyresniuoju prezidentu. Vykdamas užimti naujųjų pareigų H. T. Šionas kunigaikščiui Vitgenšteinui rašė: ,,Mieląją Lietuvą aš jau palikau ir esu kelyje pradėdamas savo naują gyvenimą Dancige“.

1824 m. sujungus Vakarų Prūsiją su Rytų Prūsija, H. T. Šionas vadovavo abiem provincijoms. Tais metais iš Dancigo jis persikėlė į Karaliaučių. Abi provincijos 1824–1877 m. laikotarpiu vadinosi Prūsijos provincija, o jos vyresniuoju prezidentu H. T. Šionas buvo beveik du dešimtmečius.

T. Šiono prezidentavimo laikais buvo išleistas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys, H. T. Šionas įsteigė pirmąją regiono viešąją biblioteką ir pirmąjį regiono laikraštį – ,,Intelligenzblatt für Litauen“. H. T. Šiono švietimo politikos rezultatu laikytinas Karalienės mokytojų seminarijos įsteigimas bei naujų pradinių mokyklų Mažojoje Lietuvoje atidarymas.

Būdamas liberalių pažiūrų ir nuo pat jaunystės veikiamas Švietimo amžiaus idėjų, H. T. Šionas nebesutarė su karaliumi Frydrichu Vilhelmu IV bei jo šalininkais ir 1842 m. iš valstybinės tarnybos buvo atleistas. Apsigyveno savo dvare Arnavoje, keliolika kilometrų į rytus nuo Karaliaučiaus, kur jis ir mirė 1856 m. birželio 23 d. bei buvo palaidotas šalia žmonos ir dukters. Žinios iš „Vikipedijos“

Languose pražydo paveikslai

Neteko lankytis Šereitlaukio dvaro sodyboje prieš 20 ar dar daugiau metų, tik girdėjau, kad šį vietą buvo apaugusi brūzgynais, apstatyta nuskurusiomis pašiūrėmis gyvuliams, priversta įvairių žemės dirbimo padargų…

Nei dvaro rūmų (jie sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais), nei administracinio pastato nebepamatysi. Tėra išlikę tik paskutinių dvaro šeimininkų Dresslerių saugomose fotografijose. Užtat nemenkos centrinės dvarvietės teritorijos šabakštynu nebepavadintum. Veikiau – kaimu-muziejumi su savitais išlikusiais mūriniais statiniais.

Plenero dalyviai Algis ir Jūratė Ruzveltai (Nida), Radvilė Ranauskaitė (Kaunas), Marytė Gečienė (Vilkyškiai), Egidija Bružaitienė (Lauksargiai), Kristina Blankaitė (Šilutė). Nuotraukoje nėra Akvilės Bartkutės (Šilutė), Nijolės Sakienės (Briuselis).

Pagėgių savivaldybės mero V. Komskio padėka renginio organizatorei Kristinai Blankaitei. Dešinėje – kita renginio organizatorė Ilona Meirė.

Apakę dvaro svirno langai šventės metu praregėjo paveikslais. Ruošiantis garbingam Šereitlaukio įvykiui, meninės sielos ir tokios pat profesijos Vydūno gimnazijos mokytoja, šišioniškė Kristina Blankaitė sukvietė savo buvusias mokines, pažįstamus meno žmones į plenerą „Šereitlaukio kaimo istorijos ženklai“. Koks buvo šio plenero tikslas? „Kad užklydę žmonės galėtų pamatyti daugiau dvaro istorijos…“ – sakė Kristina.

Prezidentui fon Šionui atminti

Kanklininkė perbraukia per instrumento stygas, atsilošia ir užveda šio krašto lietuvininkų dainą, kuriai pritarti gali kiekvienas atėjusysis. Iš po balto audeklo pasirodo lauko akmuo su šlifuotu paviršiumi, kuriame iškalta:  „Čia buvo Prūsijos prezidento gimtieji namai“ (tas pats tekstas pakartotas ir vokiečių kalba), iškalta prezidento pavardė ir jo gyvenimo metai: 1773-1856. Tai atminimo ženklas iš čia į istorijos vingius išėjusiam Heinrikui Teodorui von Šionui, tikriausiai ne kartą sugrįžusiam į savo „Mieląją Lietuvą“.

Nuotrauka istorijai. Šereitlaukis, 2016 m. liepos 30 d.

Pasakius iškilmingas kalbas ir padėkojus visiems, kurie to nusipelnė, iškilmių organizatoriai pakvietė „Dvaro pavakarių“. Garavo ant geležinės lauko krosnies kepta kiaušinienė, prie jos labai tiko rauginti kaimiški agurkai, neapsakomai skanus buvo tortas ir kvapi arbata…

Į susitikimą atėjo (iš dešinės) bene seniausia šereitlaukiškė Juozapa Martinkienė, jos dukra Sniegyna Bardauskienė, beje, baigusi Šereitlaukio radžios mokyklą, gyvavusią šiame pastate,  josios dukra Gražina su savo dukrele Aneta ir viena iš šios šeimynos marčių.

Pasistiprinę kas važiuotas, kas pėstute, būrys žmonių patraukė į Šereitlaukio mokyklą. Nors mokinių šioje mokykloje seniai nebėra, tačiau pastatas, anot dabartinio jo šeimininko Gintaro Bertašiaus, atstatytas „toks, koks buvo“.

Atminties vingiai

Mokykloje buvo kalbama apie K. Blankaitės išleistą knygos „Angelai negali gyventi žemėje arba knyga apie žmones“ antrąją dalį.  Dar turėjo būti diskusija, intriguojančiu pavadinimu „Atminties išgydymas“ su  paantrašte „Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos… O gal visgi aneksuotas?“.

Knygoje sudėti Šereitlaukio kaimo patriotės, jau palikusios šį pasaulį, Onos Blankienės ir ją pažinojusių žmonių atsiminimai, daugiausiai laiškai O. Blankienei. Kas domisi šio krašto istorijos vingiais, ypač nenusakomai sudėtingais Klaipėdos krašto senųjų gyventojų likimais – šią įdomiai sudėtą knygą tikrai pravartu perskaityti.

Susitikimo mokykloje dalyviai.

Susitikime knygos sudarytoja ir leidėja K. Blankaitė paskaitė trumpų citatų iš leidinio ir kvietė trumpai pakalbėti publikuojamų laiškų autorius. Laikraščio publikacijos apimčių rėmai verčia pasakojimą sukti į pabaigą, tad vietos straipsniui apie „angelus, negalinčius gyventi žemėje“, tikėtina, surasime kituose laikraščio puslapiuose.

Derėtų pridurti, kad minėtoji diskusija intriguojamu pavadinimu viešai neįvyko, gal tik padiskutuota tyliai tarpusavyje.

Renginys buvo dviejų dalių: penktadienį – Vilkyškiuose, šeštadienį – Šereiklaukyje. Organizatoriai: Pagėgių turizmo informacinis centras, Pagėgių savivaldybė, Kulturos centras, Vilkyškių seniūnija, bendruomenė ,,Šereiklaukis“.

Organizatoriai dėkingi talkininkams Stasei ir Ovidijui Čiupliams, Arūnui Mockui, Gintarui Bertašiui, Staselei Mankuvienei, Justinui Bajorinui, Gediminui Švėgždai, Romualdui Meiriui.

Petras SKUTULAS, autoriaus nuotr.