Senjorai išklausė paskaitą apie maisto produktus

Lapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Trečiojo amžiaus universiteto tęstinė paskaita „Sveikatinantys maisto produktai kasdieniniame racione: maisto produktai sveikatai, energijai ir jaunystei išsaugoti“, kurią vedė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė.

Paskaitoje buvo kalbama apie maisto produktuose slypinčius jaunystės ir sveikatos priešus bei draugus. Lektorė pasidalino teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis bei patarimais, kaip išsirinkti tinkamiausius sveikatai produktus ir juos derinti.

V. Bradauskienė kalbėjo, kad didelę dalį raciono turėtų sudaryti grūdiniai produktai. Visagrūdžiai gaminiai turi daugiau sveikatai naudingų maisto medžiagų, negu gaminiai iš baltų miltų. Norintiems numesti šiek tiek svorio ji patarė rinktis daržoves, o ne vaisius, nes juose yra gana daug cukraus. Rekomenduojama valgyti obuolius, kurių sėklose yra vitamino B17, saugančio nuo vėžinių susirgimų, bei pektinų, iš organizmo valančių toksinus. Graikiniai riešutai labai pagerina smegenų veiklą. Lektorė teigė, kad sveikatai ypač naudingi yra kiaušiniai, kurių po vieną galima valgyti kiekvieną dieną. Kiaušinio baltymą žmogaus organizmas geriausiai įsisavina.

Susirinkusieji sužinojo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į maisto šviežumą, nes ką tik pagamintas patiekalas turi daugiausiai naudingų maisto medžiagų. V. Bradauskienė kalbėjo, kad reikėtų rinktis kuo natūralesnius, t. y. nevalytus, maisto produktus (pvz., nevalyta druska, rudasis cukrus ir kt.). Žiemą būtina apriboti pieno vartojimą, nes jis organizme skatina gleivių kaupimąsi. Sveikatai labai naudingos yra pavasarį žaliuojančios garšvos, kiaulpienės, dilgėlės. Nereikėtų pamiršti šaltalankio, turinčio daugybę antioksidantų ir riebalų rūgšties omega-7. Cholesterolį padeda mažinti linų sėmenys, česnakas. Lektorė minėjo, kad reikėtų vengti perdirbtų maisto produktų (pvz., dešrų, rūkytų mėsos gaminių, margarino ir kt.).

Įdomu buvo išgirsti apie pasaulyje šiuo metu populiarėjantį fermentuotą arbatos gėrimą kombučą, gaminamą iš arbatos grybo. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje, JAV ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D. Lektorė pastebėjo, kad Tibeto gyventojai vartoja daug raugintų produktų, todėl tarp jų yra daug ilgaamžių.

Išgirdę daug naudingos informacijos apie sveikatinančius maisto produktus paskaitos dalyviai neskubėjo skirstytis. Jie lektorei V. Bradauskienei pateikė daugybę klausimų minėta tema.

Paskaita surengta vykdant Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Bibliotekos sociumas“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.

 

Žaneta Jokužytė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Nuotr. Sandros Jablonskienės

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite