Sėkminga kooperatyvo veikla konkurse įvertinta prizine vieta

Žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ tapo konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2015“ prizininku. Lietuvos zootechnikų sąjungos organizuojamas konkursas vyksta jau aštuntus metus. Šiemet jame dalyvavo 32 ūkiai, iš kurių atrinkta ir nugalėtojais pripažinta 12. Apdovanojimų ceremonijoje buvo iškilmingai pagerbti geriausių galvijininkystės, žirgų, ožkų, avių, paukštininkystės, bičių ir mišrių ūkių savininkai.

ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ tapo prizininku konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2015“ ir gavo LR Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės padėką už nuoširdų darbą plėtojant ir gerinant galvijų veislininkystę.

Geri rezultatai
ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ įkurtas dar 1992 m. Viskas prasidėjo nuo Rambyno tarybinio ūkio Lumpėnų skyriaus fermos bazės. Perkant pajus suformuotas ūkis tuomet turėjo 300 ha dirbamos žamės, 81 karvę, 160 veršių ir tris darbinius arklius. Gauta technika buvo prastos būklės, darbai strigo. Nebuvo kur laikyti grūdų, o gautus pinigus už juos reikėdavo išleisti degalams. Tuometiniame ūkyje trūko specialistų, todėl ir rezultatai buvo prasti – pirmais metais iš kiekvienos bandos karvės vidutiniškai primelžė tik po 2500 litrų.
Situacija ėmė keistis, atsiradus konsultavimo tarnyboms. Su jų pagalba pradėta gaminti geresnius pašarus, karves ir veršius imta laikyti šaltuoju būdu, pagerėjo jų sveikata. Vėliau įsteigtas žemės ūko kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ pradėjo aktyviai naudotis ES parama ir dalyvauti įvairiose programose.
Didžiausia neganda ištiko tarp kooperatyvo bendrasavininkų kilus įvairiems nesutarimams. Šiuo metu ŽŪK „Lumpėnų Rambyną“ valdo 5 pajininkai. Didžiausia ūkio dalis priklauso kooperatyvo vadovo Remigijaus Kelnerio šeimai.
Šių metų konkurse ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ dalyvavo paragintas gyvūnų produktyvumo kontrolės asistentų bei Pagėgių savivaldybės žemės ūkio skyriaus atstovų. Pasak R. Kelnerio, tapti prizininkais pakako užpildyti dalyvių atrankos klausimyną. Nors ūkis yra įsikūręs mažesnio derlingumo regione ir priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, pasiekia gerų rezultatų, kurie ir lėmė sėkmę konkurse.

Remigijus Kelneris vadovauja ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, o jo žmona Dalia vadovauja fermoms.

Melžia du žmonės
Kalbėdamas apie ateities planus, kooperatyvo vadovas sakė, kad šiuo metu svarstoma atsisakyti gyvulių laikymo pašiūrių. Savo laiku jos davė didelės naudos – leido nebrangiai ir sveikai užauginti veršius. Pernai įsigytos konstrukcijos 120 m ilgio tvarto statybai, o šiemet jau baigiama rengti būsimo tvarto projektą, išlyginta statiniui žemė.
Naujajame tvarte bus laikomi penimi buliai. Šėrimo vietas planuojama rengti palei pastato šonus, o didžioji pastato erdvė bus skirta gyvuliams. Centre numatomas takas nebent kraigui pakeisti ar gyvuliams pervaryti.
ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“, skaičiuojant ir penimus, dviejose fermose laiko per 1000 galvijų. Turi 686 penimus galvijus, 350 Lietuvos juodmargių ir Holšteinų veislės karvių, 328 veislines telyčias ir 8 veislinius bulius. Vidutiniškas vienos karvės primilžis per metus viršija 9 tūkst. litrų.
Kooperatyve naudojama eglutės tipo melžimo aikštelė, kurioje vienu metu gali būti pamelžiama 20 karvių. Pasak R. Kelnerio, iš 350 melžiamų karvių apie 50 būna užtrūkusių. „Daug kas stebisi, kad visas jas pamelžia vienas žmogus. Tokį sprendimą priėmėme pasisėmę patirties užsienio šalyse. Turime du melžėjus, kurie darbuojasi itin sparčiai. Jie dirba pamainomis po 15 d. per mėnesį. Melžėjams padalijome trijų melžėjų atlyginimą, todėl visi liko patenkinti“, – sakė R. Kelneris.
Mišrus ūkis
ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ vadovas, paklaustas apie idėją ūkyje įrengti automatizuotą melžimo sistemą, sakė, jog ši idėja buvo rimtai apsvarstyta. Net buvo parengtas verslo planas 4 melžimo robotams. Deja, projektas nelaimėjo finansavimo, todėl įvertinus finansines galimybes pasirinktas paprastesnis melžimo būdas ir įrengta modernizuota melžimo aikštelė.

Šiemet pastatytas naujas kooperatyvo administracinis pastatas.

Anot R. Kelnerio, šiuo metu investuoti į melžimo robotus netinkamas metas ir todėl, kad pieno pirkimo kainos yra itin menkos. Šiuo metu kooperatyvas pieno litrą parduoda vos už 17 euro centų, kai anksčiau kainos būdavo kone dukart didesnės.
„Tiek mūsų kooperatyvas, tiek nemaža dalis kitų Pagėgių krašto ūkininkų jungiasi prie ŽŪK „Pienas LT“ gamyklos statymo. Jau ateinančiais metais turėtų pradėti veikti pieno perdirbimo gamykla, o minėtojo kooperatyvo nariai galės tikėtis teisingų, neiškreiptų žaliavinio pieno pirkimo kainų“, – sakė R. Kelneris, kuris taip pat yra ŽŪK „Pienas LT“ valdybos narys.
„Lumpėnų Rambyno“ vadovas neslėpė, jog šalyje pieno pirkimo kainas mažinantys žaliavinio pieno pirkėjai taip pasiima dalį ūkininkams skirtos paramos. Vienintelė išeitis – burtis į kooperatyvą „Pienas LT“ ir investuoti į pieno perdirbimo gamyklos statybą. Jai pradėjus veikti, būtų galima tikėtis stabilesnių žaliavinio pieno pirkimo kainų.
Taip daroma visoje Europoje – gyvulių laikytojai kooperuojasi.
Kalbėdamas apie „Lumpėnų Rambyno“ finansinę padėti, vadovas sakė, kad įvairios kainų krizės ir nuosmukiai tik patikrina, kaip ūkininkai yra pasiruošę: „Negalima vadovautis principu Dievas davė dantis – duos ir duonos. Kasmet reikia ruoštis sunkiausiam ir dalyvauti konkurencinėje kovoje“, – mano R. Kelneris.
Jis sakė, kad lengviau verstis mišriems ūkiams. Nors mėsai auginami buliukai neperkami palankiausia kaina, auginami intensyviai. Šeriami gerais pašarais galvijai užauga per pusantrų metų.
Prioritetas – atlyginimai
ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ dirba 711 ha žemės – 339 ha nuosavos ir 372 ha nuomojamos. Nemažai pajamų gaunama už parduodamus maistinius kviečius, rapsus. Anksčiau kukurūzų grūdai būdavo parduodami Šilutėje veikusiai spirito gamyklai, bet jai užsidarius susmulkintus kukurūzus pašarams noriai perka ūkininkai, kurie jų neužsiaugina patys. Kooperatyvas taip pat teikia įvairias žemės ūkio paslaugas: sėja, aria, smulkina, kulia ir t. t. Visa tai duoda papildomų pajamų.
„Lumpėnų Rambyne“ darbo turi apie 30 žmonių. Jų kaita nėra didelė, nes vienas iš ūkio prioritetų – laiku išmokėti uždarbį. Sezono metu kasmet sulaukiama studentų, kurie nori per vasarą čia atlikti praktiką.
Kooperatyvas kasmet atnaujina turimą infrastruktūrą ir ką nors stato. Neseniai pastatytos naujos administracinės patalpos. Iki šiol administracija buvo įsikūrusi buvusio gyvulių svėrimo punkto patalpose. Naujame pastate, be administracijos kabinetų, atsirado ir renginių salė.
ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ yra Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijų narys. Kooperatyvas nuolatos dalyvauja šių asociacijų selekcinėse programose. Jis yra pripažintas kaip A kategorijos Lietuvos juodmargių galvijų veislės veislynas, dalyvauja AB „Lietuvos veislininkystė“ kontroliuojamų bulių vertinimuose, geros veislės buliukus parduoda veislininkystės įmonėms ir ūkininkams.

Simonas SKUTULAS

10 komentarai

  • Vertinu

    Man patinka tokie žmonės kaip Remigijus Kelneris. Ir ūkio reikalus išmano, yra gerbiamas, turi nuomonę. Įdomu, ar jis teberašo tuos šmaikščius posmelius? Esu girdėjęs, patiko. Pataiko į tašką.

  • Oje

    Ir kas sako, kad kaime tik prasigėrę žmogeliai. Turime puikių ūkininkų, reikėtų ir apie kitus kartais parašyti. Įdomu paskaityti. Gražų pastatą pasistatė. Šaunu ir miela. Sėkmės linkiu visiems kaime.

  • Elė

    Norėčiau gauti paskaityti tos Kelnerio kūrybos. Gal ponas Remigijus parašytų, kur gauti?

  • Elei

    Ele, girdejau kad buvo išleides knygelę. Gal laikraštis šitas galetu ką išspausdinti. Ten yra smagaus pasijuokimo. Vis nuotaiką praskaidrintu

  • ela

    Šaunuolis, tai tikras atlygis už jo sunkų darbą.

  • Remigijus

    smagu kad domitės, kad neabejingi kaimui. O knygelę įsigyti, galima būtų Pagėgių viešojoje bibliotekoje.

  • Miestiete

    Sauni Kelneriu seima 🙂 Labai nuosirdus zmones.
    O Remigijaus knygele buvo isleista savam ratui, eiles puikios ir smaikscios 🙂

  • Remigijus

    smagu kad skaitote ir domitės kaimu. Knygelių turėtų būti Pagėgių viešojoje bibliotekoje arba pas autorių.

  • ona

    Asmeniškai pono R.Kelnerio nepažinau,bet iš jo veiklos suprantu,kad tai doras ir darbštus žmogus.Linkėčiau sėkmės ir dar daug gerų darbų.

  • Tautvydas

    Saunuoliai zmones. Nestovi vietoje!

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite