Seimo narys T. Tomilinas nemėgsta laiškų

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais.

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (antras iš kairės) Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka (kairėje), meras Vytautas Laurinavičius, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Atvykti į Šilutę Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime. Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka, iš 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių, skaičiuojant ir merą, dalyvavo 4… Gal būtų buvę pravartu išgirsti T. Tomilino patarimą socialiniams darbuotojams: „Ar spaudėt Tarybos narius? Ar su jais kalbėjote? Ar turit Taryboje savų?..“ Ko gero, atsakyti būtų galima trimis „ne“.

Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais. „Turime didžiuotis tuo, kas pavyko: pensijų didinimas prilygsta proveržiui, didėja įvairių sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau reikia neužmiršti, kad mažo pyrago raikymas baigiasi trupiniais… Visų išmokų didinimui reikia lėšų šaltinių, reikia daugiau įplaukų į biudžetą…“ – pasakojo T. Tomilinas, prašydamas socialinių darbuotojų, kaip šio darbo praktikų, pastabų, kritikos, pasiūlymų, nes ir vadinamieji vaiko pinigai galbūt nedidės šuoliais, vaikų skurdas Lietuvoje sparčiai mažėja, o išmokų didinimui ir pritariama, ir nepritariama.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai, trys Savivaldybės tarybos nariai.

Priminė savivaldybių savarankiškumą
Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Dar reikia 90 tūkst. eurų namui nupirkti. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t. Anot mero, ministrai ragina didinti atlyginimus kultūros, kitų sričių darbuotojams vis siūlydami, kad pusę šių išlaidų dengtų Savivaldybė, kuri tam pinigų neturi.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa. A. Šimelionis atkreipė svečių dėmesį, jog vertėtų atsisakyti nuo vaikystės psichikos liga sergančių asmenų kasmetinio tikrinimo, kvietimo į komisiją, jei gydytojas konstatuoja, kad ligonio būklė nepagerėjo.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai.

Biurokratizmo įžvelgė ir meras, mat esą daug kliuvinių laisvose mokyklų patalpose bendruomenei steigti Vaiko dienos centrą, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas būtų logiškas. T. Tomilinas atsakė, jog savivaldybės yra savarankiškos spręsti, kur ir kas turi įsikurti, dirbti, kaip yra naudingiau. Meras atsakė, jog yra reikalavimas, kad patalpos, kuriose bendruomenė steigia Vaiko dienos centrą, turi priklausyti būtent bendruomenei… T. Tomilinas dar kartą patarė nerašyti ir nesiųsti raštų, o daryti taip, kaip žmogui būtų patogiau, naudingiau. Paraginęs netaupyti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų, du kartus pagalvoti, ar tikrai žmogui nemokėti pašalpos, svečias sakė, jog kalbos dėl mokyklų ateities nerimsta, laisvose mokyklų patalpose tikrai gali kurtis vaiko dienos centrai, pagirtina, jei tam ryžtasi nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybių reikalas parūpinti patalpų, skatinti tokias organizacijas teikti socialines paslaugas, nedaryti dirbtinių kliūčių. Dėl algų kėlimo, anot T. Tomilino, ne ministras turi tartis su meru, o meras su savo rajono darbuotojais. „Mūsų nereikia spausti, mes atlyginimus didiname. Tik kai ministrai vis ragina prisidėti, ne viskam pinigų yra…“ – atsakė meras.

Pastebėjimai
Diskusija pakrypo, kad į valstybės biudžetą turėtų gausėtų įplaukų. Anot mero, tikrai galima labiau apmokestinti didžiuosius prekybos centrus. T. Tomilinas teigė, jog bus ir naujų mokesčių, esą pradžia jau padaryta, didėja kapitalo apmokestinimas, mažėja darbo pajamų mokesčiai, o prekybos centrai gali į biudžetą mokėti daugiau, taip ir bus.
Prakalbo į susitikimą atėjęs šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, pasiūlęs rinkti seniūnus, tuomet žmonės turėtų į ką kreiptis. O pajamų į valstybės biudžetą esą galima gauti apmokestinus prekybos centrus pagal jų turimą plotą. T. Tomilinas priminė, jog Vilniuje už 170 milijonų eurų pastatytas naujas prekybos centras. Viena įmonė gali skirti tokias sumas investicijoms!

Socialinės paramos skyriuje dirbanti Audronė Barauskienė pastebėjo, kad po vaiko teisių apsaugos reformos likę įstatymų spragų, esama prieštaravimų, juos būtina taisyti. Prieš keičiant įstatymus verta diskutuoti su šio darbo praktikais, neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio nuorodų, kurias savivaldybės taiko skirtingai ir dėl to kyla neaiškumų.
„Įstatymas – ne šventa karvė. Siūlote Seimo nariui pataisas, svarstome, Seimas įstatymą keičia…“ – atsakė T. Tomilinas, diskusijas pavadinęs gerokai naudingesnėmis už laiškus bei raštus su pasiūlymais…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų. Kada stogą verta valyti?

stogo plovimas

Pirmiausia atsiranda nedidelė žalia juosta šiaurinėje stogo pusėje. Po kelių sezonų samanų daugiau matyti ties čerpių kraštais, prie kaminų ir vietose, kur stogą ilgiau dengia šešėlis. Tada paviršius pradeda atrodyti ne tik senesnis, bet ir nuolat drėgnas. Profesionalus stogų plovimas ir stogo valymas nuo samanų reikalingas ne vien dėl namo išvaizdos. Ant dangos besikaupiančios samanos, dumbliai, kerpės ir kitos apnašos sulaiko drėgmę, todėl jų nereikėtų palikti augti metų metus. Svarbu ir tai, kaip jos pašalinamos. Stogas nėra trinkelės. Per stipri

Susidūrė automobiliai, nuskendo karvė…

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie avariją Grabupių k., Šilutės sen. Pranešimas apie avariją gautas rugsėjo 12 d. per pietus. Nuvykę į įvykio vietą, gelbėtojai šiaurinio aplinkkelio Grabupių sankryžoje rado susidūrusius automobilius „Opel Zafira“ ir sunkvežimį. Prispaustų žmonių nebuvo. Ugniagesiai atidarė „Opel Zafira“ dureles ir padėjo išlipti vairuotojui bei keleiviui. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą. Opelis patrauktas į kelkraštį, atjungtas akumuliatorius. Nemune nuskendo karvė Ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė ir rugsėjo 11 d. prieš pietus, kai buvo

Savaitės kriminalinių įvykių apžvalga

policija

Praėjusią savaitę, rugsėjo 7-13 d., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai reagavo į 360 pranešimų apie galimus teisės pažeidimus, pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir surašė 138 administracinio nusižengimo protokolus. Pajūrio miestelyje pavogė automobilį Rugsėjo 8 d. Šilalės r., Pajūrio mstl., iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „Mitsubishi Outlander“. Savininkas patyrė 17 tūkst. eurų nuostolį. Rugsėjo 9 d. Šilutės r., Bikavėnų k., 1998 m. gimusio vyro namuose pareigūnai rado revolverį CAT, keturis 9 mm šovinių ir metalinį durklą. Rugsėjo 12-osios naktį

Kurėno „Rėza” statyba – gyvasis Kuršių marių laivadirbystės paveldas

kurėnas

Šiemet minint iškilios Mažosios Lietuvos kultūros asmenybės, lietuvių raštijos ir kultūros veikėjo Liudviko Martyno Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Juodkrantėje statomas 11 m ilgio kurėnas.  Projekto iniciatorius – jau nemažai Kuršių nerijos paveldo išsaugojimui, puoselėjimui ir garsinimui nuveikęs, Juodkrantėje restauravęs vilas “Maria” ir “Loebel” Dominykas Chlebinskas. Projektas Juodkrantėje Šiais metais Europos paveldo dienų metu bus pristatytas kitas Kuršių nerijos paveldui svarbus jo inicijuotas projektas – istorinio Kuršių marių burlaivio, kurėno „Rėza”, statyba. Projekte susijungia materialusis ir nematerialusis kultūros paveldai, istorija, tradicinė

Taip pat skaitykite