Seimo narys T. Tomilinas nemėgsta laiškų

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais.

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (antras iš kairės) Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka (kairėje), meras Vytautas Laurinavičius, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Atvykti į Šilutę Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime. Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka, iš 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių, skaičiuojant ir merą, dalyvavo 4… Gal būtų buvę pravartu išgirsti T. Tomilino patarimą socialiniams darbuotojams: „Ar spaudėt Tarybos narius? Ar su jais kalbėjote? Ar turit Taryboje savų?..“ Ko gero, atsakyti būtų galima trimis „ne“.

Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais. „Turime didžiuotis tuo, kas pavyko: pensijų didinimas prilygsta proveržiui, didėja įvairių sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau reikia neužmiršti, kad mažo pyrago raikymas baigiasi trupiniais… Visų išmokų didinimui reikia lėšų šaltinių, reikia daugiau įplaukų į biudžetą…“ – pasakojo T. Tomilinas, prašydamas socialinių darbuotojų, kaip šio darbo praktikų, pastabų, kritikos, pasiūlymų, nes ir vadinamieji vaiko pinigai galbūt nedidės šuoliais, vaikų skurdas Lietuvoje sparčiai mažėja, o išmokų didinimui ir pritariama, ir nepritariama.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai, trys Savivaldybės tarybos nariai.

Priminė savivaldybių savarankiškumą
Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Dar reikia 90 tūkst. eurų namui nupirkti. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t. Anot mero, ministrai ragina didinti atlyginimus kultūros, kitų sričių darbuotojams vis siūlydami, kad pusę šių išlaidų dengtų Savivaldybė, kuri tam pinigų neturi.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa. A. Šimelionis atkreipė svečių dėmesį, jog vertėtų atsisakyti nuo vaikystės psichikos liga sergančių asmenų kasmetinio tikrinimo, kvietimo į komisiją, jei gydytojas konstatuoja, kad ligonio būklė nepagerėjo.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai.

Biurokratizmo įžvelgė ir meras, mat esą daug kliuvinių laisvose mokyklų patalpose bendruomenei steigti Vaiko dienos centrą, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas būtų logiškas. T. Tomilinas atsakė, jog savivaldybės yra savarankiškos spręsti, kur ir kas turi įsikurti, dirbti, kaip yra naudingiau. Meras atsakė, jog yra reikalavimas, kad patalpos, kuriose bendruomenė steigia Vaiko dienos centrą, turi priklausyti būtent bendruomenei… T. Tomilinas dar kartą patarė nerašyti ir nesiųsti raštų, o daryti taip, kaip žmogui būtų patogiau, naudingiau. Paraginęs netaupyti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų, du kartus pagalvoti, ar tikrai žmogui nemokėti pašalpos, svečias sakė, jog kalbos dėl mokyklų ateities nerimsta, laisvose mokyklų patalpose tikrai gali kurtis vaiko dienos centrai, pagirtina, jei tam ryžtasi nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybių reikalas parūpinti patalpų, skatinti tokias organizacijas teikti socialines paslaugas, nedaryti dirbtinių kliūčių. Dėl algų kėlimo, anot T. Tomilino, ne ministras turi tartis su meru, o meras su savo rajono darbuotojais. „Mūsų nereikia spausti, mes atlyginimus didiname. Tik kai ministrai vis ragina prisidėti, ne viskam pinigų yra…“ – atsakė meras.

Pastebėjimai
Diskusija pakrypo, kad į valstybės biudžetą turėtų gausėtų įplaukų. Anot mero, tikrai galima labiau apmokestinti didžiuosius prekybos centrus. T. Tomilinas teigė, jog bus ir naujų mokesčių, esą pradžia jau padaryta, didėja kapitalo apmokestinimas, mažėja darbo pajamų mokesčiai, o prekybos centrai gali į biudžetą mokėti daugiau, taip ir bus.
Prakalbo į susitikimą atėjęs šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, pasiūlęs rinkti seniūnus, tuomet žmonės turėtų į ką kreiptis. O pajamų į valstybės biudžetą esą galima gauti apmokestinus prekybos centrus pagal jų turimą plotą. T. Tomilinas priminė, jog Vilniuje už 170 milijonų eurų pastatytas naujas prekybos centras. Viena įmonė gali skirti tokias sumas investicijoms!

Socialinės paramos skyriuje dirbanti Audronė Barauskienė pastebėjo, kad po vaiko teisių apsaugos reformos likę įstatymų spragų, esama prieštaravimų, juos būtina taisyti. Prieš keičiant įstatymus verta diskutuoti su šio darbo praktikais, neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio nuorodų, kurias savivaldybės taiko skirtingai ir dėl to kyla neaiškumų.
„Įstatymas – ne šventa karvė. Siūlote Seimo nariui pataisas, svarstome, Seimas įstatymą keičia…“ – atsakė T. Tomilinas, diskusijas pavadinęs gerokai naudingesnėmis už laiškus bei raštus su pasiūlymais…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite