Nuo 2003 m. UAB “Minijos nafta” siekia gauti leidimą ne konkurso būdu naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kintuose. Į teritoriją patenka dalis Kuršių marių, dalis Nemuno deltos regioninio parko, kuriame gausu saugomų teritorijų.

Naftos išgavimas numatytas rekreacinėje zonoje ir gali neigiamai paveikti vietos gamtą, pakeisti gyventojų aplinką, todėl visuomenė, o pirmiausia Kintų bendruomenė, priešinasi bendrovės siekiams jau 18 metų. Seimo narys Zigmantas Balčytis, siekdamas apginti visuomenės interesus, kovo 9 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje išdėstė argumentus, kodėl naftos išgavimas kenktų Kintams ir visam Pamario kraštui. Seimo narys priminė, jog Šilutės rajono savivaldybė šiai veiklai nepritarė, tuomet ginčas buvo persikėlęs į teismus.

Kintų bendruomenės pirmininkės Sigitos Kasparavičienės teigimu, Aplinkos ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimo projektą „Dėl leidimo naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius išdavimo“ – tik laiko klausimas, kada bus priimtas sprendimas. Parlamentaras Z. Balčytis atkreipė Vyriausybės dėmesį į Kintų bendruomenės iškeltą problemą.

„Planuojamos naftos išgavimo aikštelės yra arti saugomų teritorijų, šliejasi prie Nemuno deltos regioninio parko, netoli Kintų telmologinio draustinio, Ventės rago. Turi būti vertinama sniego ir liūčių sukeliamo teritorijos užliejimo rizika. Vietos gyventojai ir iš visos Lietuvos atvykstantys turistai neteks sveikos aplinkos, nes naftos gavybos metu teršalai išsiskirs į orą“, – apie galimas grėsmes kalbėjo Z. Balčytis. Jį papildė Kintų seniūnas Antanas Kližentis.

„Pagrindinis ir ginčytinas kriterijus yra tas, kad naftos gavyba planuojama vandens apsaugos juostoje, kur ši veikla draudžiama įstatymu. Polaidžio ir potvynio metu ši teritorija dažnai užliejama, tad naftos gavybos metu susidariusios atliekos turės poveikį Nemuno Deltos regioniniam parkui, Kuršių marioms, bei rekreaciniams objektams“, – kalbėjo Kintų seniūnas A. Kližentis.

Kitas svarbus aspektas, jog greta teritorijos kur planuojama ūkinė veikla, yra įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, skirtos išsaugoti natūralias buveines ir paukščių migracinių srautų susiliejimo vietas. Paukščiai bus priversti palikti savo įprastas vietas. Taip pat parlamentarą neramina, jog taps nebeįmanoma Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta Kintų miestelio ir Kuršių marių pakrantės rekreacinė veikla.

„Šioje zonoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra: vykdomos burlenčių, jėgos aitvarų, mažųjų jachtų – katerių prieplaukos ir paplūdimio paslaugos. Patvirtintas ir bendras Šilutės rajono savivaldybės, Lenkijos ir Vokietijos miestų buriavimo projektas „Baltija visiems“ (patvirtintas biudžetas). Į aktyvią rekreacinę veiklą investuota ir privačių, ir valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų. Tad kyla klausimas, kokia būtų šių projektų ateitis?“, –  kalbėjo Z. Balčytis.

Kintų bendruomenės narė Augustė Ežerskytė teigė, kad miestelis šiandien yra patrauklus jaunimui, čia grįžta gyventi jaunos šeimos, užsiima turizmo veikla, vandens sportu ir pramogomis, vyksta nacionalinės ir tarptautinės varžybos, kultūriniai renginiai.

„Esu įsitikinusi, jog naftos gavyba Kintuose keltų didelę grėsmę ne tik gamtai, turizmui, bet ir darytų neigiamą įtaką krašto įvaizdžiui. Gręžimo metu planuojamo sunkiasvorio transporto eismas būtų 4 automobiliai per valandą. Jie kursuotų pagrindine miestelio gatve, kur aktyvus pėsčiųjų ir dviratininkų srautas. Kas norėtų su šeima gyventi ar atostogauti tokiame miestelyje, kur nuolat keliamas triukšmas ir teršiama aplinka“, – retoriškai klausia A. Ežerskytė. Nuomonei pritarė ir iš Vilniaus į Kintus gyventi atvykę Goda ir Erikas Armaliai, kurie atradę šį unikalų kraštą užsiima turizmo veikla. Pasak šeimos, turizmo veikla nesuderinama su naftos išgavimo procesu.

Seimo nario manymu, vienas svarbiausių klausimų – galima ekologinės nelaimės grėsmė. Gamtos vykdomojo fondo direktorius Edmundas Greimas pabrėžė, kad projektas vykdomas šalia labai jautrios ekosistemos, o kiek projekto vykdytojai betikintų, kad visi taršos šaltiniai bus izoliuoti, nesame apdrausti nuo avarijų ar kitų technologinių nesklandumų. E. Greimo nuomone, tikrai yra galimybė rasti bendrą sprendimą, kuris bent iš dalies tenkintų abi puses.

„Nesėkmės atveju išsilieję teršalai patektų į Kuršių marias, paveiktų jų florą ir fauną. Taršos poveikis išlieka dešimtmečius. Dar 2002 m., kai ėjau Susisiekimo ministro pareigas, įvyko incidentas: su Panamos vėliava plaukęs tanklaivis, pakrautas 49 tūkstančiais tonų mazuto, užplaukė ant seklumos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartuose. Pasisekė, kad laivas buvo dvigubu dugnu, kitu atveju nebūtume išvengę ekologinės katastrofos. Jei ta nafta būtų išsiliejusi į Klaipėdos uostą (visi 49 tūkst. tonų), vargu ar bekalbėtume šiandien, kad esame jūrinė valstybė. Laimei, naftos produktai į jūrą neišsiliejo. Bet  turime išmokti pamoką, todėl šis naftos išgavimo klausimas nėra tik vieno Seimo nario ar vienos žmonių grupės problema, tai – visos Lietuvos interesas, reikia gebėti susitarti“, – sako Z. Balčytis.

Kintų bendruomenės tarybos narys Andrius Varnas pajuokavo, jog nafta – tai ne pienas; būdama po žeme ji nesuges. Galbūt kada nors Minijos naftai atsiras galimybė saugiu būdu ją išgauti – galbūt technologijos bus kitokios, pažengusios.

„Kintų bendruomenė niekuomet nebuvo griežtai prie pačią naftos gavybą, bet ne kartą siūlėme ją išgauti toliau nuo planuojamos teritorijos – 2-3 km nuo Kuršių marių kranto, kur transportas važiuotų aplinkkeliais. Tačiau tokiu atveju gręžinys būtų ilgesnis ir bendrovei brangiau kainuotų. Manau, kad gyventojų sveikata ir gamta kainuoja kur kas brangiau“, – kalbėjo A. Varnas.

Seimo narys Z. Balčytis dar vasario 8 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, prašydamas atsakyti: ar jau yra suformuluotas Aplinkos ministerijos sprendimas šiuo klausimu? Jei taip, koks jis? Ar bendrovei iš tiesų bus leista išgauti naftą ne konkurso būdu saugomoje teritorijoje, neatsižvelgiant į neigiamą įtaką vietos gyventojams ir gamtai? Kovo 10-oji yra paskutinė atsakymams skirto termino diena. Tad tikimasi, kad Aplinkos ministerija susirūpins Lietuvos žmonių teisėmis į sveiką ir švarią aplinką, išsaugos unikalų gamtos kampelį Kintuose, nesuniokotą ir patrauklų visiems Lietuvos žmonėms.

Seimo nario patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė