Seime siūlymas siaurinti elektros linijų apsaugos zonas

elektros linijosLapkričio 10 d. Seimo posėdyje po pateikimo priimtas Energetikos ministerijos parengtas ir Vyriausybės jau patvirtintas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimų projektas. Projektu siūloma siaurinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir sušvelninti dalį jose taikomų apribojimų. Įsigaliojus pakeitimams, būtų atlaisvinta daugiau žemės, negu užima Klaipėdos miestas – iš viso apie 12 tūkst. hektarų. 

Galima atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės

„Elektros linijų apsaugos zonos daug kur yra platesnės nei reikia saugumui užtikrinti, todėl siūlome jas sumažinti ir atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės. Tai suteiks daugiau galimybių ūkininkams, verslui ir gyventojams, o visi būtini saugos reikalavimai išlieka“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.

Pakeitimai parengti remiantis Lietuvos energetikos instituto atlikta studija, kurioje išanalizuota Europos valstybių praktika ir Lietuvoje taikomi reikalavimai. Siekta išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros saugos, patikimumo ir visuomenės interesų.

Apsaugos zonų atstumai būtų skaičiuojami nuo elektros atramos ašies, o ne nuo elektros stulpų kraštinių linijos laidų. Todėl zonos siaurėtų visose oro linijose –  labiausiai aukštesnės įtampos linijose.  Skirstomojo tinklo operatoriaus ESO oro linijų apsaugos zonos būtų 0,6-3 metrų siauresnės, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ zonos 4-20 metrų siauresnės. Transformatorinių ir skirstomųjų punktų apsaugos zonos būtų sumažintos nuo 5 iki 3 metrų ten, kur nereikia nuolatinės techninės priežiūros.

Dalis veiklų, kurios dabar apsaugos zonose visiškai draudžiamos, būtų leidžiamos suderinus su tinklų operatoriumi. Pavyzdžiui, jose būtų galima statyti automobilius ir įrengti stovėjimo aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar paslaugų paskirties pastatus.

Šie palengvinimai būtų taikomi žemesnės nei 6 kV ir aukštesnės nei 110 kV įtampos oro linijų bei požeminių kabelių linijų apsaugos zonose. Vidutinės įtampos (10-35 kV) linijų zonose draudimai išliktų dėl šių linijų technologinių ypatumų, įžeminimo ir saugos reikalavimų.

Būtų palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai

Vien ESO tinklo dalyje pokyčiai paveiktų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo apsaugos zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas šalyje sumažėtų nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai. Įstatymo projekto siūlomas pokytis mažėjant perdavimo operatoriaus „Litgrid“ oro linijų apsaugos zonoms – 6 964 ha, urbanizuotos teritorijos – 433 ha, miškų plotai – 1 413 ha.

Siūlomi pakeitimai ir atlaisvintos teritorijos turės teigiamą poveikį ūkinės veiklos vykdymui ir verslo aplinkai, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas sumažinti nustatytus suvaržymus, taip, be kita ko, gerinant investicinę aplinką, palengvins teritorijų planavimo procesus ir statybos procedūras.

Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, kadangi sumažėjus apsaugos zonų dydžiams ir su tuo susijusiems suvaržymams, įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.

Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšų nereikės.

Projektą toliau svarstys Seimo komitetai ir vėliau bus balsuojama dėl priėmimo Seime. Seimui priėmus, pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar lietuviams verta peržiūrėti taupymo ir investavimo planus?

2025 metais

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina atsargiau nei metų pradžioje. Tai rodo lapkritį atliktas SEB banko tyrimas. Daugiausia nerimo kelia maisto produktų kainos, augančios transporto išlaidos ir galimos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas. Beveik trečdalis gyventojų taip pat nerimauja dėl santaupų trūkumo ar sunkumų jas sukaupti. Kaip šiomis aplinkybėmis valdyti biudžetą, kad nenukentėtų ilgalaikiai finansiniai tikslai?  Finansinę padėtį vertina atsargiau Lapkritį atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad

„Tilžės akto“ dienos paminėjimas Bitėnuose

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus kviečia gyventojus ir svečius susiburti prasmingai popietei, kurios metu bus pagerbti Tilžės akto signatarai, prisimintas Mažosios Lietuvos istorinis ir kultūrinis paveldas, pristatyta paroda, išklausytas istorinis pranešimas ir skambės muzika. Minėjimo programa prasidės 15.30 val. Bitėnų kapinėse, kur tylos minute bus pagerbti „Tilžės akto“ signatarai. 16.00 val. renginys tęsis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Čia vyks Kintų Vydūno kultūros centro parodos „Mažoji Lietuva emalyje“ – kolekcijos „Pamario ženklai“ – pristatymas. Parodą pristatys Kintų Vydūno kultūros centro

Kaip ES investicijos padeda kurti Tauragės kraštą, kuriame norisi likti

Tauragės regione

Lapkričio 11 d. Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume „Regionas, kuriame liksime: dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu“ diskutuota apie gyvenimo kokybės pokyčius ir kaip jiems pasitelkti ES investicijas. Tarp svarbiausių temų – kaip Tauragės regione kurti gerai apmokamas darbo vietas, mažėjant mokinių skaičiui išlaikyti kokybišką ugdymą ir užtikrinti, kad gyventojams būtų lengviau pasiekti viešąsias paslaugas bei rasti veiklos laisvalaikiu. Kartu aptarta, kurių darbų savivaldybės galėtų imtis pačios, o kuriems reikėtų bendrų visų savivaldybių pastangų. Europos Sąjungos investicijų poveikis Kalbėdamas apie

Ar prabangūs automobiliai vis dar laikomi sėkmės simboliu?

prabangus automobilis

Prabangus automobilis ilgą laiką buvo vienas lengviausiai atpažįstamų finansinės sėkmės ženklų. Aukščiausios klasės sedanas, sportinis kupė ar įspūdingas visureigis dažnai asocijuodavosi su aukštomis pareigomis, verslo pasiekimais ir išskirtiniu gyvenimo būdu.  Tačiau šiandien požiūris į prabangą keičiasi. Vieniems brangus automobilis tebėra svajonė ir pasiekimų įrodymas, kitiems – nebūtinos išlaidos, kurių galima atsisakyti dėl finansinės laisvės ar kitų gyvenimo prioritetų. Kodėl automobilis tapo socialinio statuso ženklu? Automobilis nuo pat masinės automobilizacijos pradžios buvo daugiau nei susisiekimo priemonė. Jo markė, dydis, dizainas ir

Taip pat skaitykite