Seimas svarstys siūlymą plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma palaipsniui plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą mokyklose.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymas

Nuo šių 2024-2025 mokslo metų visos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, I gimnazijų (9 kl.) klasių mokiniams įgyvendina integruotą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo veiklą. Integruotai ugdymo veiklai įgyvendinti skiriamos 3 ugdymo dienos per mokslo metus.

„Kalbame apie atskirą su Šaulių sąjunga vykdomą projektą, kai tris dienas per metus devintokai skirtingais mėnesiais, skirtingu metų laiku turi tokį kursą. Mes link jo keliavome kelerius metus, pradėjome nuo pilotinio projekto. Galų gale šiais mokslo metais jau turime privalomą kursą“, – pristatydamas projektą sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, dažniausiai šauliai arba kariai savanoriai, kai kuriais atvejais atsargos kariai, atvyksta į mokyklas ir veda kursą, kuris yra ir teorinis, ir praktinis. „Teorinis – dažniausiai apie mūsų gynybos planus, apie tai, kaip Lietuva gintųsi, apie piliečio vietą gynybos planuose. Praktinis – apie tai, kaip, pavyzdžiui, išmokti teikti pirmąją pagalbą, kaip išgyventi sudėtingomis sąlygomis, kaip pasistatyti palapinę. Galiausiai kursą vainikuoja žygis, toks išgyvenimo žygis“, – kalbėjo politikas.

Seimo narys L. Kasčiūnas siūlo

Seimo narys L. Kasčiūnas pataisomis siūlo laipsniškai, kasmet plėsti gynybos įgūdžių kursą.

Pagal teikiamą projektą, 2025-2026 mokslo metais pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (9-10 (gimnazijos I-II) kl.), du kartus per programos įgyvendinimą.

2026-2027 mokslo metais – visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, du kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios (5-8 kl.) ir antrosios dalies (9-10 (gimnazijos I-II) kl.) įgyvendinimą.

2027-2028 mokslo metais pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas būtų organizuojamas visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programą, keturis kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5-8 kl.) ir du kartus per pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9-10 (gimnazijos I-II) kl.) įgyvendinimą.

Nuo 2028-2029 mokslo metų visiems mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, keturis kartus per pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5-8 kl.), du kartus per pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9-10 (gimnazijos I-II) kl.) ir vieną kartą per vidurinio ugdymo programos (11-12 (gimnazijos III-IV) kl.) įgyvendinimą organizuojamas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kursus vestų Lietuvos šaulių sąjunga.

Įstatyme būtų įtvirtinta, kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo tikslas – suteikti mokiniams žinių ir ugdyti praktinius įgūdžius nacionalinio saugumo, piliečių vaidmens valstybės gynyboje ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms srityse.

Po pristatymo už šią iniciatyvą balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 39 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje

Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nuo kalniuko – tiesiai į priimamąjį. Kaip išvengti traumų mėgaujantis žiemos pramogomis?

Draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pastebi, kad žiemos metu laisvalaikis dažnai persikelia į lauką – į kalniukus, čiuožyklas ir kiemus, todėl verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio saugumui. „Dažniausiai nemalonios situacijos kyla visai paprastose vietose ir veiklose, pavyzdžiui, čiuožiant nuo kalniuko, kai pasitaiko didesnis greitis ar netikėtai atsiranda kliūčių. Siekiant išlikti saugiems, pakanka visai mažų dalykų – pasirinkti saugesnį kalniuką, įsitikinti, kad čiuožimo trasoje nėra kliūčių, susitarti, kad vaikai čiuožia paeiliui ir laikosi atstumo. Šiek tiek

Lietuvos bankas Sausio 13-osios proga pristatė naują monetų rinkinį

monetos

Praėjus 35 metams nuo 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių, Lietuvos bankas pristatė apyvartinių eurų numizmatinį rinkinį „Neginkluotai rezistencijai Lietuvoje 1940-1990 m.“, skirtą įamžinti dešimtmečius trukusį taikų Lietuvos žmonių pasipriešinimą okupaciniams režimams ir laisvės siekį XX amžiuje. „Šiuo monetų rinkiniu primename, kad laisvė nėra savaime suprantama. Lietuvos laisvė buvo iškovota ne tik ginklu, bet ir dvasine stiprybe, atkaklumu bei pilietine drąsa. Neginkluota rezistencija tapo pamatu nepriklausomybės atkūrimui”, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Numizmatinio rinkinio tema – neginkluota rezistencija Lietuvoje

„Regitra“ keičia automobilių registravimo mokesčius

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Pagal naująjį kainų indeksavimą „Regitroje“ tarifai atnaujinti ir pradėti taikyti nuo sausio 9 d. 17 val. Visas surinktas mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.   Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme yra numatyta, kad mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto. Pernai indekso

Ar patikrinote savo namų vaistinėlę?

vaistai

Valstybinė ligonių kasa paviešino informacija, ką verta padaryti namuose prasidėjus naujiems metams. Tiesa, tai nėra ypatingas darbas, bet, kaip teigiama, labai svarbus. Naujieji metai dažnai prasideda pažadais – daugiau judėti, sveikiau maitintis, labiau rūpintis savimi. O kodėl nepradėjus nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio – namų vaistinėlės peržiūros? Kodėl tai svarbu? Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad beveik pusė vaistų pasaulyje vartojami netinkamai. Tai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti sveikatai. 2024 m. Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino net 35,5

Taip pat skaitykite