Seimas patvirtino Gynybos fondo paketą

Birželio 20 d. Seime patvirtintas Finansų ministerijos parengtas Gynybos fondo paketas, kuris padidins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025-2030 m. laikotarpiui. Paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

Mokestiniai Gynybos fondo sprendimai

Pelno mokesčio sprendimai apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. iki 6 proc., taip pat sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms ir gyvybės draudimo įmonėms panaikinimą bei automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitos ribojimą, siejant jį  su automobilio išmetamu CO2 kiekiu, tokiu būdu prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo. Šie sprendimai leis užtikrinti papildomus beveik 37 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei po 132 mln. eurų Gynybos fondui 2026 m. ir 2027 m.

Didžiausią Gynybos fondo paketo dalį sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei per du metus sudarysianti 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui saugumo dedamoji benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams.  Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 87 mln. eurų 2025 m., daugiau nei  168 mln. eurų – 2026 m. bei 186 mln. eurų – 2027 m.

Šią savaitę Seime taip pat pritarta kitai Gynybos fondo sudedamajai daliai – Solidarumo įnašui. Jis pratęstas vieneriems metams iki 2026 m., taip išlaikant įnašo logiką – laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų (bankų ir kt.) pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai. Solidarumo įnašo pratęsimas vieneriems metams Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų.

Iki birželio 21 d. viešai konsultacijai yra pateikta Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Kadangi reguliavimas visiškai naujas, koncepcija, priešingai nei kiti siūlomi sprendimai, pirmiausia pristatoma viešai, o tuomet bus rengiamas jos įstatymo projektas. Šis sprendinys leis sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026-2027 m.

Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.

Gynybos ir civilinės saugos poreikiai bei papildomi sprendimai

Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam penkerių metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovus tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5 proc. BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai.  Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šie poreikiai bus įgyvendinami skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nustatant, kad skolinimosi kaina negali būti didesnė nei 2 proc.

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros poreikių įgyvendinimui siūloma kasmet 25 mln. eurų (ši suma įsiskaičiuoja į bendrą Gynybos fondo surenkamą sumą) gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų, tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo, nukreipti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui savivaldybėse: priedangų infrastruktūros plėtrai; prevencijos ir parengties iniciatyvoms; apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui.

Primename, jog ieškant plataus masto sutarimo dėl galimų sprendimų gynybos finansavimo didinimui, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės iniciatyva buvo rengiami trys susitikimai su parlamentinių partijų, profesinių sąjungų bei darbdavių asociacijų atstovais bei trys konsultacijos-diskusijos su socialiniais partneriais (verslo, profsąjungų ir NVO atstovais). Konsultacijų-diskusijų pagrindu suformuotas galimų sprendinių „šviesoforas“, sutarta dėl siūlymų formato – papildomi pajamų sprendimai būtų teikiami atskiro valstybės gynybos fondo įstatymo forma. Tad Seime patvirtintas Gynybos fondas, sudarytas iš daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo sulaukusių pasiūlymų, užtikrina gynybos poreikių įgyvendinimą.

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sklypo kadastriniai matavimai: kada jie privalomi ir kada rekomenduojami?

kadastriniai matavimai

Sklypo kadastriniai matavimai – tai procesas, kurio metu tiksliai nustatomos ir įregistruojamos žemės sklypo ribos, plotas bei kiti esminiai duomenys. Šie matavimai atliekami siekiant sukurti arba atnaujinti sklypo kadastrinius duomenis, kurie yra būtini tiek teisinei žemės nuosavybės apsaugai, tiek vykdant įvairius nekilnojamojo turto sandorius. Nors ne visada matavimai yra privalomi, tam tikrose situacijose jų atlikimas tampa būtinu žingsniu. Šiame straipsnyje aptarsime, kada kadastriniai matavimai yra privalomi ir kada juos rekomenduojama atlikti savanoriškai. Sklypo kadastriniai matavimai. Kada jie privalomi? Yra keletas

Kuršių mariose karosai gaišta ne dėl ligos

karosai

Aplinkos apsaugos departamentas gavo tyrimų dėl Kuršių mariose kritusių karosų rezultatus. Karosams būdingos ligos nenustatyta.   Aplinkos apsaugos departamentas balandžio 17 d. sulaukė pranešimo apie Kuršių mariose masiškai nugaišusius karosus.  Šio departamento pareigūnai išžvalgė Kuršių marias. Karosų gaišenų pastebėjo įvairiose vietose, tiek vakarinėje, tiek rytinėje Kuršių marių pakrantėse.  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ištyrė žuvis dėl galimų ligų. Aplinkos apsaugos agentūra paėmė vandens mėginius.   Balandžio 24 d. buvo gauti tyrimų rezultatai. Kritę karosai nesirgo savo

Vagystė Rusnėje

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 23 d. ankstų rytą bute Usėnuose neblaivus vyras, gim. 1977 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (3,28 prom.) moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 15 d. prieš pietus Rusnėje buvo pavogtas laivo MS BOAT 550 WT pakabinamo variklio „Mercury“ F115 EXLPT (115 AG) sraigtas ir jį laikanti variklio koja. Nuostolis tikslinamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 25 d. vėlų vakarą bute Jaunimo al., Šilutėje, neblaivi (tikrintis alkotesteriu atsisakė) moteris, gim. 1968

Orai: šalnų dar bus

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Balandžio 28 d., pirmadienį, naktį be kritulių. Vėjas nepastovios krypties, 4-9 m/s. Daug kur šalnos 1-5, dirvos paviršiuje kai kur iki 8 laipsnių šalčio, vietomis oro temperatūra 0-4 laipsniai šilumos. Dieną nelis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8-13 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 12-17, pajūryje – 9-11 laipsnių šilumos. Balandžio 29 d., antradienį, vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 9-14 m/s. Temperatūra naktį bus 3-8 laipsniai

Taip pat skaitykite