Savivaldybės raginamos nusistatyti leidimų laidoti išdavimo ir kapaviečių skyrimo tvarką

Aplinkos ministerija paragino savivaldybes peržiūrėti leidimų laidoti išdavimo ir naujų kapaviečių skyrimo tvarką pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas.

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu jie seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą.

Savivaldybė turi nusistatyti tvarką, pagal kurią išduodami rašytiniai leidimai laidoti. Jei kiekvienose savivaldybės kapinėse leidimai laidoti išduodami ir naujos kapavietės skiriamos pagal skirtingus reikalavimus, jie turėtų būti reglamentuoti šioje tvarkoje.

Kapavietės ar kolumbariumo nišos turi būti skiriamos laikantis lygiateisiškumo principo. Gerąja praktika laikytina, kai naujos kapavietės ar kolumbariumo nišos skiriamos eilės tvarka. Jei dėl objektyvių priežasčių savivaldybė siekia numatyti kapaviečių skyrimo išimtis, jos turi būti reglamentuotos aiškiai, be galimybės taikyti dviprasmiškai.

Žmogaus palaikams, tarp jų balzamuotiems ir kremuotiems, laidoti atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą neatlygintinai skiriama kapavietė arba niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume, jeigu jis yra. Kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.

Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jei norima laidoti žmogaus vaisių iki 22-os nėštumo savaitės. Leidimas laidoti gali būti išduotas ir kapavietė ar kolumbariumo niša gali būti skiriama tik tada, kai pateikiamas medicininis mirties liudijimas. Teisės aktai nenumato galimybės kapavietės ar kolumbariumo nišos užsirezervuoti iš anksto. Savivaldybės tarybos patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse turi būti reglamentuoti ir tie atvejai, kai skiriamos įrengtos mokamos kapavietės ar ne savivaldybių lėšomis įrengtos mokamos kolumbariumo nišos.

Pasitaiko atvejų, kad savivaldybės tarybos patvirtintose kapinių tvarkymo taisyklėse nustatomas reikalavimas leidimą laidoti išduoti ir skirti naują kapavietę ar kolumbariumo nišą tik tada, kai mirusysis buvo arba laidojantis asmuo yra  tam tikros savivaldybės gyventojas. Jei toks reikalavimas nustatytas, jam neturėtų būti taikomos išimtys arba jos turėtų būti aiškiai reglamentuotos: kokiais atvejais ar kokius dokumentus pateikus galima būtų laidoti mirusįjį, jei jis nebuvo ir laidojantis asmuo nėra savivaldybės gyventojas. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Savivaldybių vykdomosios institucijos  koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.

Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekso 369 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą nesilaikant reikalavimų. Administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus už šiuos pažeidimus surašo savivaldybių administracijos.

Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą, tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, atlikti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas.

Kapinių prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad kapinėse būtų vandens, kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal suderintą su savivaldybe ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi atliekų surinkimo grafiką. Atliekų surinkimo priemones pripildžius anksčiau kapinių prižiūrėtojas organizuoja papildomą šių atliekų surinkimą.

Atsižvelgiant į šias nuostatas išlaidas už švaros ir tvarkos palaikymą kapinėse, kapinių aprūpinimą vandeniu, atliekų, susidarančių kapinėse tvarkymą apmoka savivaldybė ir jokie papildomi mokesčiai iš gyventojų už šias paslaugas negali būti imami. Mokestis už tam tikrų transporto priemonių patekimą į kapines taip pat neturėtų būti imamas.

Nustatyti specialūs reikalavimai į kapines įvažiuojančių transporto priemonių vežamiems daiktams – paminklams, statybinės medžiagoms ir pan. yra nepagrįsti ir ribojantys už kapaviečių priežiūrą atsakingų asmenų ir jiems paslaugas teikiančių verslo subjektų veiklą, todėl tokie reikalavimai neturėtų būti įtraukiami į savivaldybės tarybos nustatytas kapinių tvarkymo taisykles.

Primename, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatyme savivaldybėms nustatyta prievolė iki 2023 m. sausio 1 d. savo interneto svetainėje paskelbti pagal Vyriausybės nustatytus reikalavimus sudarytą ir savivaldybės tarybos patvirtintą visų savivaldybės teritorijoje esančių veikiančių, riboto laidojimo ir neveikiančių kapinių sąrašą. Sąrašas turi būti atnaujinamas ir tvirtinamas kartą per metus. To dar nepadariusios savivaldybės turi suskubti įgyvendinti šį reikalavimą.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite