Savarankiškas vaikų važiavimas dviračiu: ką akcentuoti prieš išleidžiant juos į kelią

Sinoptikams žadant vis šiltesnius orus ir, panašu, tikrąjį pavasarį, nenumaldomai artėja metas nupūsti dulkes nuo dviračio. Šios transporto priemonės populiarumas miestuose dėl sparčiai tiesiamų dviračių takų ir galimybių išvengti eismo spūsčių didėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp pačių mažiausiųjų. Tiesa, prieš pastariesiems išriedant į kelią, juos būtina supažindinti su keliomis esminėmis taisyklėmis.

Pirmiausia – saugumas

Prieš išleidžiant vaiką į pirmą kelionę dviračiu, reikėtų pasirūpinti jį galinčiais apsaugoti dviratininko priedais, akcentuoja vaikų dviračių trenerė, praeityje dviračių treko Europos čempione tapusi Vaida Bronickienė. Apie tai kalbama ir Kelių eismo taisyklėse. Jose nurodoma, kad nepilnamečiams dviratininkams ar dviračiu vežamiems vaikams yra privaloma dėvėti šalmą tiek keliaujant važiuojamąja kelio dalimi, tiek dviračių taku. Pasisaugoti turėtų mokėti ir pats vaikas.

„Vaikų važiavimas dviračiu turėtų prasidėti nuo supažindinimo, kaip elgtis kelyje – dviračių take, perėjose ar važiuojant šaligatviu. Važiuodamas vienas vaikas turėtų žinoti pagrindines kelių eismo taisykles, kada vairuotojai privalo praleisti dviratininkus. Taip pat mokėti įvertinti situacijas, kada yra saugu kirsti perėją, visada įsitikinti, kad vairuotojas jį praleidžia“, – įsitikinusi V. Bronickienė.

Pagal Kelių eismo taisykles vaikai keliu be suaugusių palydos dviračiu gali važiuoti nuo 14 metų arba nuo 12 metų, jei yra išklausę nustatytą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.

Žalų – už tūkstančius eurų

Pramokus kelių eismo taisykles ir pajudėjus į kelią, mažesnė patirtis prie dviračio vairo vis tiek kartais baigiasi incidentais ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimu. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, kiekvienais metais fiksuojama daugiau nei 300 įvykių keliuose susijusių su dviratininkais, o net 70 proc. jų įvyksta dėl dviratininko kaltės. Dar daugiau tokių įvykių įvyksta dviračių takuose ar parkuose.

„Tarp dažniausių vaikų padarytų žalų keliaujant bemotore transporto priemone – susidūrimai su vietoje stovinčiu automobiliu. Pernai fiksavome incidentus, kai savo dviračio ar paspirtuko nesuvaldę vaikai įvažiavo į stovinčio automobilio galą, dureles, įskėlė automobilio lempą ir įbrėžė apsauginį buferį. Didžiausia padaryta žala siekė net 1,5 tūkstančio eurų“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad vaikų važiuojant dviračiu padarytos žalos dėl patirties trūkumo yra dažnesnės nei suaugusiųjų, o žalų vidurkis – panašus. Pernai neatsargus elgesys važiuojant dviračiu, jei ne asmens civilinės atsakomybės draudimas, vidutiniškai dviratininkui būtų kainavęs apie 600 eurų.

Nelaimės – ir dviračių takuose

V. Bronickienė akcentuoja, kad nuo susidūrimų negali būti apsaugotas net ir keliaujant dviračių takais, ypač kai juos kerta įsukimai į kiemus ar prekybos centrų aikšteles ir kiti keliai. Kartais į incidentus vaikai patenka ir dėl pėsčiųjų kaltės. Pasitaiko, kad šie neapdairiai įžengia į dviračių taką, nepamato atvažiuojančio dviratininko ar kelią užblokuoja ilgas šuns pavadėlis. Siekiant išvengti tokių situacijų, tėvai visų pirma turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai būtų kuo geriau matomi –įsigyti švieseles ir atšvaitus.

„Tokiose situacijose, siekiant informuoti aplinkinius, itin praverčia dviračio skambutis. Taip pat tėvai jau per pirmąjį pasivažinėjimą turėtų pratinti vaiką nebijoti bendrauti su kitais eismo dalyviais, pavyzdžiui, mandagiai perspėti, kad atvažiuojama. To reikia, nes dažnai nesitikima pavojaus iš už nugaros, o susidūrus galima ne tik susižeisti, bet ir sužeisti kitus asmenis ar gyvūnus“, – pataria vaikų dviračių trenerė.

A. Jusė atkreipia dėmesį, kad ruošiant vaiką pirmai savarankiškai kelionei dviračiu, tėvai su vaiku turėtų aptarti visas saugaus važiavimo dviračiu taisykles.

„Tėvų atsakomybė ruošiant vaiką saugiai keliauti dviračiu – didžiulė. Svarbu pasirūpinti, kad vaikas turėtų ne tik šalmą, bet ir kojų bei rankų apsaugas, taip pat įsitikinti, kad tiek priekinis, tiek galinis dviračio žibintai veikia gerai. Investuoti savo laiką į tai verta – vaikai geriau jausis kelyje, o jūs – ramiau darbe ar namuose“, – apibendrina ERGO atstovė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite