Savarankiškas vaikų važiavimas dviračiu: ką akcentuoti prieš išleidžiant juos į kelią

Sinoptikams žadant vis šiltesnius orus ir, panašu, tikrąjį pavasarį, nenumaldomai artėja metas nupūsti dulkes nuo dviračio. Šios transporto priemonės populiarumas miestuose dėl sparčiai tiesiamų dviračių takų ir galimybių išvengti eismo spūsčių didėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp pačių mažiausiųjų. Tiesa, prieš pastariesiems išriedant į kelią, juos būtina supažindinti su keliomis esminėmis taisyklėmis.

Pirmiausia – saugumas

Prieš išleidžiant vaiką į pirmą kelionę dviračiu, reikėtų pasirūpinti jį galinčiais apsaugoti dviratininko priedais, akcentuoja vaikų dviračių trenerė, praeityje dviračių treko Europos čempione tapusi Vaida Bronickienė. Apie tai kalbama ir Kelių eismo taisyklėse. Jose nurodoma, kad nepilnamečiams dviratininkams ar dviračiu vežamiems vaikams yra privaloma dėvėti šalmą tiek keliaujant važiuojamąja kelio dalimi, tiek dviračių taku. Pasisaugoti turėtų mokėti ir pats vaikas.

„Vaikų važiavimas dviračiu turėtų prasidėti nuo supažindinimo, kaip elgtis kelyje – dviračių take, perėjose ar važiuojant šaligatviu. Važiuodamas vienas vaikas turėtų žinoti pagrindines kelių eismo taisykles, kada vairuotojai privalo praleisti dviratininkus. Taip pat mokėti įvertinti situacijas, kada yra saugu kirsti perėją, visada įsitikinti, kad vairuotojas jį praleidžia“, – įsitikinusi V. Bronickienė.

Pagal Kelių eismo taisykles vaikai keliu be suaugusių palydos dviračiu gali važiuoti nuo 14 metų arba nuo 12 metų, jei yra išklausę nustatytą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.

Žalų – už tūkstančius eurų

Pramokus kelių eismo taisykles ir pajudėjus į kelią, mažesnė patirtis prie dviračio vairo vis tiek kartais baigiasi incidentais ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimu. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, kiekvienais metais fiksuojama daugiau nei 300 įvykių keliuose susijusių su dviratininkais, o net 70 proc. jų įvyksta dėl dviratininko kaltės. Dar daugiau tokių įvykių įvyksta dviračių takuose ar parkuose.

„Tarp dažniausių vaikų padarytų žalų keliaujant bemotore transporto priemone – susidūrimai su vietoje stovinčiu automobiliu. Pernai fiksavome incidentus, kai savo dviračio ar paspirtuko nesuvaldę vaikai įvažiavo į stovinčio automobilio galą, dureles, įskėlė automobilio lempą ir įbrėžė apsauginį buferį. Didžiausia padaryta žala siekė net 1,5 tūkstančio eurų“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad vaikų važiuojant dviračiu padarytos žalos dėl patirties trūkumo yra dažnesnės nei suaugusiųjų, o žalų vidurkis – panašus. Pernai neatsargus elgesys važiuojant dviračiu, jei ne asmens civilinės atsakomybės draudimas, vidutiniškai dviratininkui būtų kainavęs apie 600 eurų.

Nelaimės – ir dviračių takuose

V. Bronickienė akcentuoja, kad nuo susidūrimų negali būti apsaugotas net ir keliaujant dviračių takais, ypač kai juos kerta įsukimai į kiemus ar prekybos centrų aikšteles ir kiti keliai. Kartais į incidentus vaikai patenka ir dėl pėsčiųjų kaltės. Pasitaiko, kad šie neapdairiai įžengia į dviračių taką, nepamato atvažiuojančio dviratininko ar kelią užblokuoja ilgas šuns pavadėlis. Siekiant išvengti tokių situacijų, tėvai visų pirma turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai būtų kuo geriau matomi –įsigyti švieseles ir atšvaitus.

„Tokiose situacijose, siekiant informuoti aplinkinius, itin praverčia dviračio skambutis. Taip pat tėvai jau per pirmąjį pasivažinėjimą turėtų pratinti vaiką nebijoti bendrauti su kitais eismo dalyviais, pavyzdžiui, mandagiai perspėti, kad atvažiuojama. To reikia, nes dažnai nesitikima pavojaus iš už nugaros, o susidūrus galima ne tik susižeisti, bet ir sužeisti kitus asmenis ar gyvūnus“, – pataria vaikų dviračių trenerė.

A. Jusė atkreipia dėmesį, kad ruošiant vaiką pirmai savarankiškai kelionei dviračiu, tėvai su vaiku turėtų aptarti visas saugaus važiavimo dviračiu taisykles.

„Tėvų atsakomybė ruošiant vaiką saugiai keliauti dviračiu – didžiulė. Svarbu pasirūpinti, kad vaikas turėtų ne tik šalmą, bet ir kojų bei rankų apsaugas, taip pat įsitikinti, kad tiek priekinis, tiek galinis dviračio žibintai veikia gerai. Investuoti savo laiką į tai verta – vaikai geriau jausis kelyje, o jūs – ramiau darbe ar namuose“, – apibendrina ERGO atstovė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

5 grilio idėjos, kurias galima paruošti taupiai ir greitai

grilio

Grilio sezonas jau įsibėgėjęs. Kiekvienas savaitgalis tampa proga išbandyti ką nors nauja ant žarijų. Kad apsipirkimas būtų kuo taupesnis, prieš ruošiant kepsninę verta peržvelgti IKI leidinį. Jame kiekvieną savaitę skelbiamos naujos nuolaidos maistui, pagal kurias lengva susiplanuoti grilio meniu. Taip išvengsite nereikalingų išlaidų ir mėgausitės skaniais patiekalais už gerą kainą. Kaip išnaudoti IKI leidinį grilio savaitgaliui? Principas paprastas: prieš pirkdami peržvelkite IKI leidinyje skelbiamas savaitės akcijas ir pagal jas susidarykite pirkinių sąrašą. Dažnai nuolaidos taikomos būtent grilio mėgėjams reikalingiems produktams

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Taip pat skaitykite