Sausra siaubia ne tik Šilutės rajoną

Aplinkosaugininkai  primena: šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui, visi miške besilankantys asmenys, privalo elgtis labai atidžiai ir atsakingai.  Birželio 13 d. daugiau nei trečdalyje Lietuvos teritorijos, daugiausia Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje, buvo pasiektas labai didelis miškų gaisrų pavojus (V gaisringumo klasė). Artimiausiomis dienomis gaisringumo rodikliai toliau augs.

 

Primename, kad nuo birželio 13 d. gyventojams draudžiama lankytis Šilutės rajono miškuose. Šilutės rajono savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl sausros.

„Gaisrus lemia oro sąlygos – krituliai, oro drėgmė, oro temperatūra, vėjas. Vis dėlto viena dažniausių gaisrų priežasčių – neatsakingas miško lankytojų elgesys. Todėl, kai miškų gaisringumas didžiausias, raginame gyventojus elgtis itin atsargiai. Numesta neužgesinta nuorūka ar stiklo šukė gali sukelti baisias pasekmes“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Gaisrų žala

Pasak aplinkosaugininkų, miško gaisrai daro didžiulę žalą ir miško ūkiui: sunaikina daug medienos, sumažina medžių prieaugį, pablogina rūšinę medynų sudėtį, padidina žalingą miško kenkėjų poveikį, taip pat žūsta dalis miško gyvūnijos, daugiausia jauniklių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai 145 kartus  vyko gesinti  gaisrų miškuose, talkindami Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms.

Nuo  birželio 1 d. ugniagesiai  gelbėtojai  miškuose įsiplieskusius  gaisrus gesino  48  kartus.  Per šį laikotarpį išdegė  per 18 ha miško paklotės. Šį savaitgalį gesinti gaisrų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo 13 kartų. 

„Prašome gyventojų gamtoje elgtis atsakingai ir įvertinti didelį gaisrų pavojų tiek miškuose, tiek durpingose pievose. Ugnis sausros metu, ypač vėjuotu oru, gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkšties”, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Draudžiama lankytis ir pažintiniuose takuose

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija informuoja, kad dėl didelio gaisrų kilimo pavojaus nuo birželio 13 d. draudžia fiziniams asmenims lankytis Šilutės r. savivaldybėje esančiuose miškuose iki atskiro šio draudimo galiojimo atšaukimo.

Nemuno deltos regioninio parko Žalgirių ir Aukštumalos pažintiniai takai Šilutės rajone irgi uždaromi ir lankytis juose nebus galima iki šios ekstremalios situacijos atšaukimo.

Šilutės r. savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.

 

Klaipėdos rajone taip pat paskelbta ekstremali situacija dėl sausros

Klaipėdos rajone ekstremali situacija dėl sausros paskelbta vakar. Taip pat nutarta su Kretingos ir Šilutės savivaldybėmis kreiptis į Vyriausybę dėl ekstremalios padėties paskelbimo visoje Lietuvoje. Tai leis nukentėjusiems nuo sausros kreiptis dėl bent dalinės žalos atlyginimo.

Meteorologų duomenimis, gegužę kritulių iškrito vos 18 proc. įprastos metinės normos, o birželį situacija dar prastesnė. Iškrito vos 0,3 milimetro kritulių, beveik nieko…

„Pasak ūkininkų, nuostoliai dideli. Sausra taip nusiaubė laukus, kad skaičiuojama, jog nebus galima pasigaminti net 60 procentų pašarų. Labai pažeisti ir įvairūs pasėliai, laukai išdegę, ypač prasta padėtis su grūdinėmis kultūromis. Maždaug 30–40 procentų derliaus pražus“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Parengta pagal naujausius pranešimus spaudai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite