Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Piktupėnų javas“ jau baigia nuimti šių metų derlių. Karšta ir sausa vasara lėmė gausų javų derlių. Nors šių metų derlius davė pelno, juo kooperatyvas dengs pastarųjų 6 metų nuostolius.

Ilgametis kooperatyvo darbuotojas Arvydas Kiupelis sandėliuoja nukastas bulves autokrautuvu.

Atsisakė rapsų
Vasarą vyravusi sausra teigiamai paveikė žiemkenčių derlių. Gerai išžiemojo ir užderėjo kviečiai bei kvietrugiai. Jų šiemet ŽŪK „Piktupėnų javas“ prikūlė po 6 tonas iš hektaro.
Pasak kooperatyvo pirmininko Algirdo Steponavičiaus, pernai buvo patirta nemenkų nuostolių dėl iššalusių žieminių kviečių. „Reikėjo atsėti net 350 hektarų. Net kvietrugiai buvo iššalę. Dėl rizikos, kad žiemkenčiai iššals ir šiemet nebesėjome rapsų. Jau 6 metu iš eilės žieminių pasėlių žūdavo nuo 60 iki 100 proc. Per šį laikotarpį patirtą nuostolį vertiname per 435 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Steponvaičius.
Kooperatyvui atsisakius auginti kaprizingus žieminius rapsus, buvę jų plotai užsėjami žieminiais kviečiais – šį rudenį jų pasėta per 400 ha.
Šiemet dėl sausros šiek tiek nukentėjo vasariniai kviečiai. Jiems trūko drėgmės, tad rekordinio derliaus nebyrėjo. „Piktupėnų javo“ laukuose jų prikulti šiemet pavyko po 5-5,5 tonos iš hektaro.
Visas kooperatyvo grūdų derlius jau parduotas. Dalis realizuota pagal išankstines sutartis, sudarytas dar vasaį. Tai sudarė ketvirtadalį viso derliaus. Sutartyse buvo fiksuota kaina – po 178 Eu už toną. Vėliau kainos nukrito, mat šiemet javai užderėjo gerai, tad vidutinė kaina už toną besiekė 140 €.

Rūšiuojamos paskutinės šių metų derliaus bulvės.

ŽŪK „Piktupėnų javas“ šiemet įsirengė specialius grūdų laikymo bokštus, iš kurių lengva grūdus pakrauti į transportą. Grūdus kooperatyvas paruošiami iki pardavimui tinkamos būklės. Ūkyje įrengtoje džiovykloje per parą išdžiovinama iki 100 tonų grūdų. Iš bokštų greitai pakraunant grūdus, sutaupoma transporto išlaidų. Už tinkamai išvalytus ir reikiamos drėgmės grūdus supirkėjai moka brangiau.
Daržoves parduos Europoje
Augalininkystės ūkio vadovas sakė, kad jau nuimta apie 90 proc. viso bulvių derliaus, visi burokėliai. Morkas specialiu kombainu bus pradėta doroti sulaukus pirmųjų šalnų.
Vertindamas šiemetinį derlių A. Steponavičius sakė, jog jis panašus kaip ir pernai: „Teko girdėti, kad Lietuvos mastu šiemet daržovių derlius mažesnis, bet lygindamas pernykščius rezultatus, galiu pasakyti, kad mūsų ūkyje jie panašūs kaip ir pernai“.
Dėl Rusijos paskelbto embargo prarastos tenykštės rinkos. Pasak A. Steponavičiaus, daržovių stygių jaučia Europa. Į ŽŪK „Piktupėnų javas“ jau kreipėsi Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Italijos daržovių pirkėjai. Tik jie siūlo kone tokias pat kainas, kaip ir Lietuvos rinkoje.
Dalį daržovių nuperka ir vietoje. Į ŽŪK „Piktupėnų javas“ ūkį atvyksta nemažai žmonių, kurie pageidauja įsigyti daržovių savo reikmėms. Tai labai patogu ūkiui, mat produkcija iš karo parduodama ir nereikia krauti į sandėlį.

ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovas Algirdas Steponavičius nesiskundžia šių metų derliumi.

Pasak A. Steponavičiaus, šiemet nemažai problemų kėlė parazitiniai vabalai, kurie, ieškodami drėgmės, graužė daržoves. Papildomo darbo atsirado ir jas rūšiuojant, mat pažeistos daržovės jau skiriamos prie pašarinių. Ūkio vadojas sakė, kad gyvulius auginantys žmonės noriai perka likusias daržoves pašarams, mat jos gerokai pigesnės už pašarinius grūdus.
Trūksta drėgmės
Šiemet laukuose buvo naudojama speciali laistymo įranga daržovių pasėliams laistyti. „Turime išsikasę tris tvenkinius, kurių vanduo ir buvo naudojamas laistymui. Drėgmės buvo tiek mažai, kad vienu tarpu tvenkiniuose neliko vandens… Per parą su šia įranga galima palaistyti apie 15 ha plotą. Žinoma, yra buvę metu, kai šios įrangos nė neprisireikdavo“, – sakė A. Steponavičius.
Šylantis klimatas ir užsitęsusi sausra, lėmė, kad ir šiemet pasėti žiemkenčiai kol kas dygsta labai vangiai. Ir jiems verkiant reikėtų bent trumpo lietaus, tai padėtų želmenims šaknytis.
Kaip įprasta, derliaus nuėmimo laikotarpiu ŽŪK „Piktupėnų javas“ samdo talkininkų. Su jais atsiskaitoma pagal paslaugų kvitus. Ūkio vadovas neslėpė, kad vis sunkiau rasti rimtai darbui nusiteikusių žmonių. „Greičiausiai tai emigracijos padariniai. O ir šiaip vyrauja tendencija, kad žmonių noras dirbti nekvalifikuotą darbą mažėja“, – su nerimo gaida kalbėjo A. Steponavičius.

Simonas SKUTULAS