Tokia šilutiškio verslininko Sauliaus Stankevičiaus svajonė. Prieš 28 metus Šilutėje įkūręs pirmąją įmonę, šiandien verslininkas turi 6 verslo bendroves. Savivaldybės veiklą stebi iš šalies ir nepeikia. Turi savo nuomonę apie Seimą. Tebėra aistringas kolekcininkas, laisvalaikiu žaidžia lauko tenisą.

Saulius Stankevičius gimė Vilkijoje, nuo septynerių – Šilutėje. Baigęs dabartinę Šilutės pirmąją gimnaziją, Kauno technologijos universitete – radiotechnikos inžinieriaus studijas, Klaipėdos universitete – verslo magistrantūrą. Turi viešbutį su kavine, užsiima nekilnojamuoju turtu, transporto bendrovė teikia krovinių vežimo paslaugas, veikia statybų, projektavimo bendrovės. Dar save vadina ir leidėju, mat yra išleidęs kelis fotografijų, senųjų atvirukų albumus. Jo kolekcijoje – per 10 tūkstančių senovinių atvirukų.
Ne vieną kadenciją yra buvęs Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu. Tarybos narys nebėra, Darbo partijos, kurios Šilutės skyriui vadovauja, atstovų Savivaldybės taryboje irgi neliko, nes vienas į Tarybą išrinktasis perėjo į Socialdemokratų partiją.
– Ką planuoja Saulius Stankevičius?
– Ruošiuosi į politiką. Juk artėja savivaldos rinkimai. Kuriasi nauja Socialdemokratų darbo partija, kuri turi ambicijų tapti viena didžiausių partijų Lietuvoje. Yra planų rinktis šią naują partiją. Darbo partijos Šilutės skyriuje turime per 600 narių. Skyrius gyvuoja, tačiau su Darbo partija perspektyvos nematome. Manau, rinksimės naująją Socialdemokratų darbo partiją.
– Bus dvi socialdemokratų partijos, kurių pavadinimai skirsis vienu žodeliu… O kaip rinkėjai atsirinks, kuri yra kuri?
– Painiavos bus. Ideologijos nesiskirs. Tai nulėmė naujojo socialdemokratų pirmininko ir narių klaida pasitraukti iš Seimo valdančiosios daugumos. Manau, kad tai buvo ankstyvas ir neteisingas sprendimas, todėl dalis socialdemokratų Seime tam nepritarė, frakcija suskilo.
– Jums priimtina, kad dalis socialdemokratų Seime liko su valdančiaisiais Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais?
– Pritarčiau manantiems, kad Seime nėra viskas gerai. Prisimenate, kaip „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, jog Seime bus smegenų ir galios centras, o Vyriausybę sudarys profesionalai. Tai kėlė nuostabą. Mat ir anksčiau į Seimą patekdavo daug naujų politinių jėgų atstovų, taip buvo ir Darbo partijai, tačiau tuose dideliuose būriuose – ir daugybė naujokų. Nei jie profesionalai, nei gali būti smegenų centru, tačiau paskyrė net ministrais, kurie savo sprendimais ir juokina, ir piktina žmones.
– Tai kodėl tokius „valstiečius“ pasirinko palaikyti Seime atskilusieji socialdemokratai?
– Politikoje ne visada daroma tai, kas atrodo teisinga. Čia žvelgiama į priekį, svarbiausia – būti koalicijoje, kad būtum valdžioje, o ne opozicijoje. Galima suprasti tuos garbaus amžiaus iš socialdemokratų išėjusius Seimo narius, kuriems galbūt tai yra paskutinė kadencija Seime, nes jiems svarbu ir išsaugoti turėtus postus komitetuose bei gauti naujų ministerijose ir kitur. Jie suvokia, ką reiškia 4 metus būti Seimo opozicijoje. Tai kaip šuo loja, o karavanas eina. Būdamas opozicijoje nieko negali padaryti. Esu juokavęs, kad, būdamas opozicijoje, į Savivaldybės rūmus ateini kaip svečias, nors ir esi Tarybos narys. Kai esi daugumoje, valdančiojoje koalicijoje, ateini kaip savas žmogus, gali užeiti į bet kurio valdininko kabinetą, pasikalbėti, sužinoti, išsiaiškinti. Kai esi opozicijoje, valdininkas bijo su tavimi kalbėtis. Bijo, kad kas nepamatytų…
– Tačiau visų Savivaldybės tarybos narių mandatai vienodi, visi yra teisėtai išrinkti, už kiekvieną balsavo rinkėjai, visų jėgos, išmintis, patirtis reikalinga rajono reikalams kuo geriau tvarkyti.
– Teoriškai – taip, tačiau yra įtaka ir galimybė tą įtaką daryti. Įtakos turėjimas – neapčiuopiamas ir nepamatuojamas, o tą turi į daugumą susibūrusių partijų atstovai. Jie daro įtaką.
– Sugrįžkime prie verslo. Naujas Seimas jau išdirbo metus…
– Kelis kartus pasunkėjo sąlygos verslui Lietuvoje. Ne mokesčių, tačiau darbuotojų prasme. Trūksta žmonių, kurie išmanytų darbą. Trūksta katastrofiškai, ypač regionuose, ypač Šilutės rajone, iš kurio emigruoja bene daugiausia žmonių. Beveik neįmanoma surasti darbuotojo su tinkamu išsilavinimu. Reikėtų labiau liberalizuoti Darbo kodeksą, nors jis priimtas visai neseniai. Reikėtų atsisakyti pelno mokesčio.
– Ar kuri nors iš jūsų šešių bendrovių duoda pelno?
– Dabar pelno nėra ir negali būti – reikia kažkaip išgyventi. Tai – vegetavimas. Tik projektavimo paslaugas teikianti bendrovė dirba sėkmingai, užsakymų gauname ir už rajono ribų, specialistais esu patenkintas.
– Tai ką pakeistų pelno mokesčio atsisakymas, jeigu to pelno neturite?
– Jis šiuo metu neišgelbėtų. Tačiau kam reikalingas Šilutėje, kituose regionuose tas pelno mokestis, jeigu pelno gauna tik didžiųjų miestų verslas?
2020 metais baigsis dabartinis Europos Sąjungos finansavimo etapas, Lietuvoje įsisavinta vos keliolika procentų paskirtų europinių lėšų. Ką tai reiškia? Esančios statybų įmonės baigia sunykti, nes užsakymų nėra, darbininkai išvažiuoja dirbti į užsienį, o kai prasidės milijardiniai statybų užsakymai, nebebus kam dirbti.
– Ką duos tų lėšų įsisavinimas strimgalviais, kai vien Šilutės rajono savivaldybė turi paruošusi 48 investicinius projektus, daugelis „stovi“, nes neskiriama pinigų – laukta 2016 metais, laukta ir šiemet…
– Tai katastrofa Lietuvai. Dabar neturi darbo ir merdi statybų bendrovės, bankrutuoja, o kai jų neliks, parplauks pinigai darbams. Kai nebus kam dirbi, statybų kainos labai išaugs. Už tuos pačius pinigus bus padaryta gerokai mažiau. Gal tai sąmoningas verslo žlugdymas ir kenkimas Lietuvai?
Jeigu aš būčiau premjeras, kiekvieną pirmadienį reikalaučiau informacijos apie investicijoms skirtų lėšų panaudojimą. Lietuva turėjo lito stabilizavimo fondą. Perskaičiavus jį sudarytų 1,4 milijardo eurų. Kur jis? Ši suma man, kaip verslininkui, svarbi – galima didinti atlyginimus mokytojams, gydytojams. Kai 2019 metais bus išrinktas naujas Prezidentas, jam linkėčiau pirmuoju dekretu paleisti Seimą.
– „Valstiečiai“ gavo prastą palikimą – tai ir kunigaikštystėmis paverstus „Lietuvos geležinkelius“, Registrų centrą, korupciją daugelyje kitų sričių, baisų smurtą prieš vaikus, baisų girtavimą, chaosą prekiaujant vaistais tarsi būtinu maistu, jokio rezultato nedavusią sveikatos apsaugos reformą…
– Dėl alkoholio – pritariu, nes Lietuva pagal alkoholio suvartojimą jau pirmauja pasaulyje.
Reikia didinti amžių asmenims, kurie turėtų teisę nusipirkti alkoholio, reikia ir specializuotų alkoholio parduotuvių nedidelio tinklo. Ką bedarytų, tam pritariu. Vaistų politika? Jie užsienyje parduodami su receptais. Tačiau ir dėl prekybos alkoholiu, ir dėl prekybos vaistais lobistai sukelia didelių bangų, siekiama sumenkinti sprendimus, o tam pinigų jie turi daug.
– Tai jau giriame „valstiečius“?
– Niekas nebūna visiškai blogas arba visiškai geras. Nepotizmas buvo suvešėjęs visose įstaigose, įmonėse. Gal ir pavyks sumažinti korupciją tose sferose, tačiau bendrąja prasme Lietuva linksta į policinę valstybę. Tiesioginių sąsajų su premjeru nėra, tačiau žinant jo turėtas pareigas, geram policininkui į kraują įauga policinė tvarka. Griežtinama atsakomybė už nusikalstamas veikas, nors Lietuvoje yra bene daugiausia kalinčiųjų. Ten žmogaus neperauklėja. Kas ateityje ras drąsos imtis verslo, nes čia galimos ir klaidos? Kas nebijos? STT, FNTT neretai sugriauna žmogaus gyvenimą, kai iš paviešinto nusikaltimo lieka nulis, o įskundusieji triumfuoja savo pasiekę. Jeigu neblaivus vairuotojas kelyje užmuša žmogų ir pabėga iš įvykio vietos – čia gailestingumui nebe vieta.
– Yra tokia bėda Lietuvoje – į Seimą, į savivaldybių tarybas rinkimų keliu ateina žmonės, iš jų dirba – keli, o kiti kadenciją prasėdi…
– Mano noras būti Savivaldybės tarybos nariu – tai siekis daryti įtaką. Prisidėti kuriant strategiją, nes turiu patirties.
– Šiuos jūsų žodžius „Pamario“ interneto svetainėje pakomentuos taip, kad jums nepatiks: „Saulius Stankevičius eina į politiką tvarkytis savo verslo reikalų…“
– Jeigu aš būsiu išrinktas Savivaldybės tarybos nariu, statybų bendrovės neturėsiu. O „Pamarys“ galėtų pasidomėti, kurie dabartiniai Tarybos nariai turi statybų bendroves, kiek Savivaldybės užsakymų yra gavę. Dabar Savivaldybės veiklą vertinu gerai – ir Tarybą, ir vadovus.
Parengti 48 investiciniai projektai yra gerai. Pasigendu dėmesio Šilutės gatvėms tvarkyti, eismo sąlygoms gerinti.
– Šiemet pastatams tvarkyti, keliams, gatvėms išleista 6,4 milijono eurų, o parengtų 48 investicinių projektų vertė viršija 22 milijonus eurų, iš šios sumos 20 milijonų – europinės paramos. Jeigu finansavimas nestrigtų…
– Esu girdėjęs, kad Savivaldybės vadovų nepriima nei premjeras, nei ministrai, tik pasikalba su viceministrais. Tai iš principo neteisinga politika. Kai projektų finansavimas pratrūks, bus tvanas.
– Savivaldybė kitiems metams pabrangino verslo liudijimų fiksuotus mokesčius, tą pajus statybininkai, automobilių remontininkai.
– Logiška būtų už verslo liudijimą sumokėti vieno mėnesio pajamų dydžio mokestį. Toli gražu to nėra. Dabar per 2-3 dienas uždirbs to metinio mokesčio sumą. Neteisinga tai lyginant su tokias pat paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Tai kerta į paširdžius, per pakinklius statybų bendrovėms, autoservisams.
– Gal palikime politiką, verslą ir kitas sunkias temas. Kuo dar jums įdomus, spalvingas gyvenimas, kokią turite svajonę?
– Neplanuoju emigruoti, nes esu Lietuvos patriotas… Fotografavau ir išleidau nuotraukų albumą apie Pamario krašto paukščius. Medžiagos turiu dar 25 albumams. Tik reikia tam laiko, o jo laisvo daug neturiu. Gyvenu jau neatostogaudamas. Tik žaidžiu lauko tenisą, o atostogų nebeišvažiuoju. Išleidau albumą su senoviniais Rusnės atvirukais. Knygų leidimas – tai nuostoliai… Tik suteikia didelį moralinį pasitenkinimą. Mano seifuose yra 10 tūkstančių senųjų atvirukų kolekcija. Tai Karaliaučiaus srities, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos praeitis. Rusnės ir Šilutės senieji atvirukai sugulė į išleistus du albumus. Planuoju išleisti Rytų Prūsijos restoranų atvirukų albumą – tai labai reti atvirukai, jų tiražai buvo ypač maži. Smuklės, restoranai turėjo tokį dizainą, kad kelia nuostabą.
Noriu išleisti Šilutės rajono kaimų ir kaimelių nuotraukų albumą. Svarbu juk, kas buvo čia prieš 100 metų. Kiekviena išleista knyga primena istoriją ir tai man labai svarbu. Jau dešimtis metų renku senuosius atvirukus.
Turiu svajonę pastatyti pilį. Nusižiūrėjau vietą Juknaičių pusėje. Didelę, aukštą iš akmenų tikrą pilį.
Dabar gyvenu Kalėdų laukimu. Norėčiau palinkėti visiems ramybės, šypsenų, ugnelės savyje, nenusiminti ir sulaukti geresnių laikų.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ