Saugų evangelikų liuteronų bažnyčiai – 25 000 eurų?

Šilutės rajono savivaldybės taryba gegužės pabaigoje planuojamame posėdyje turės apsispręsti ir dėl šio siūlymo. Jau peringtas sprendimo projektas prisidėti prie Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios stogo kapitalinio remonto darbų, tam iš Savivaldybės biudžeto Investicijų pritraukimo ir verslo vystymo programos skiriant 25 000 eurų.

Aiškinamajame rašte Savivaldybė nurodo, kad Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1857 m., atlaikiusi pasaulinius karus ir sovietmetį, išliko autentiška ir yra Saugų kaimo puošmena. Šiuo metu dauguma bendruomenės renginių vyksta šioje bažnyčioje, evangelikų liuteronų parapija aktyviai dalyvauja Saugų kultūriniame gyvenime, su vietos bendruomene organizuoja festivalį „Muzikos malūnas“.

Bažnyčia daugelį metų nebuvo remontuojama, jos stogas yra itin blogos būklės. Parapija, siekdama išsaugoti ir sutvarkyti bažnyčią, intensyviai rinko aukas, finansinės paramos kreipėsi į bažnytinius fondus Vokietijoje. Šiuo metu parapija yra surinkusi 53 500 eurų, kurie bus skirti bažnyčios stogo remontui. Lėšų skyrė partneriai Vokietijoje: Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo draugija, evangelikų bažnyčios diasporos draugija Vokietijoje, Martyno Liuterio ratelis, evangelikų liuteronų bažnyčia Šiaurės Vokietijoje.

2020 m. buvo parengtas Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kapitalinio remonto techninis projektas ir gautas statybos leidimas. Bažnyčios stogo kapitalinio remonto sąmata siekia 78 500 eurų, Savivaldybės prašoma pridėti trūkstamą 25 000 eurų sumą.

Šilutės r. savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos tvarkos aprašo 8 p. numato, kad dėl prisidėjimo Savivaldybės biudžeto lėšomis projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų (programų), bet ne daugiau nei 20 proc. nuo projekto vertės, rengiami atskiri Savivaldybės tarybos sprendimai.

Būtent Savivaldybės tarybos komitetai svarstys, o Taryba posėdyje nuspręs, ar skirti lėšų Saugų bažnyčiai.

Parengta pagal Savivaldybės inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite