Ar žinojote, kad saugomos teritorijos gali būti ne tik miškuose, pievose ar pelkėse, bet ir… jūroje?

Saugomos jūrinės teritorijos – tai jūros aplinkos vietovės, kuriose saugomos gamtinės ar kultūrinės vertybės. Lietuvoje saugomos jūrinės teritorijos skirstomos į kelis pagrindinius tipus: teritorijos, apimančios tiek jūrą, tiek sausumą, pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinis parkas arba Pajūrio regioninis parkas; priekrantės teritorijos, esančios netoli kranto, kaip Karklės talasologinis draustinis; atviros jūros teritorijos, nutolusios nuo kranto, tokios kaip Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė; lagūnos, šlapynės ir kitos su jūra glaudžiai susijusios vietovės, pavyzdžiui, Kuršių marių biosferos poligonas arba Nemuno deltos regioninis parkas. 

Saugomos jūrinės teritorijos pagal apsaugos lygį skirstomos: pilnai saugomas – taikoma aukščiausio lygio apsauga; draudžiama bet kokia žmogaus veikla, išskyrus mokslinius tyrimus ir stebėseną; labai saugomas – leidžiama tik minimali, griežtai reguliuojama veikla, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ar reagavimas į ekstremalias situacijas; vidutiniškai saugomas – leidžiama ribota, kontroliuojama veikla, pvz., smulkioji žvejyba; mažai saugomas – teritorija įsteigta, tačiau apsaugos priemonės silpnos; didžioji dalis veiklų leidžiama; nesaugomas – jokia veikla neribojama.

Deja, pasaulyje dauguma jūrinių teritorijų yra menkai saugomos arba visai nesaugomos. Kodėl taip yra? Jūros – bendros visiems, todėl net jei viena šalis įgyvendina apsaugą, kitos šalies neveikimas gali pakenkti bendram rezultatui. Dažnai tenka derinti gamtosaugą su žvejyba, laivyba, energetika ir kitais verslais. Aišku, nepakankamas finansavimas, nes tinkama apsauga reikalauja daug lėšų ir žmogiškųjų išteklių.

Vis daugiau šalių supranta, kad jūrų apsauga svarbi tiek gamtai, tiek žmogui. Todėl PROTECT BALTIC projekte Baltijos jūros šalys jungiasi bendram tikslui – veiksmingesnei Baltijos jūros apsaugai. Saugokime ją kartu!

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.