Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Lietuvos savivaldybių merais, administracijos direktoriais. Juos supažindino su esminiais žemės valdymo pertvarkos principais, darbais, kuriuos reikės atlikti savivaldybės, perimant miestų žemės valdymo funkcijas.

Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinė žemės tarnybos atstovai.

Žemę tvarkys savivaldybės

„Nuo kitų metų įvyks lūžio taškas – gausite ne vieną valstybės deleguotą funkciją ir apie tai kviečiu iš anksto galvoti ir tam ruoštis. Po sausio 1-osios jums nebereikės atsiklausti valstybės leidimo įgyvendinant savo vizijas. Žemės tvarkymas ir administravimas taps jūsų įrankiu, už kurį būsite atsakingi“, – susitikimo metu pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Lietuvos savivaldybių asociacija dėl šio sprendimo prasmingumo neabejoja. Bus racionaliau, efektyviau ir naudingiau. Reformą sudaro trys žingsniai. Pirmiausia reikėjo sutvarkyti teisėkūrinius procesus. Antrasis žingsnis, kurio pusiaukelėje esame, žemės perėmimo kelias, kur visi turime namų darbų. Trečias žingsnis – rezultatai. Neabejoju, kad patvirtinsime, jog savivalda buvo verta pasitikėjimo“, – renginio metu sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė, Lazdijų r. savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliosiančias naujas Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų redakcijas miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms. Nacionalinės žemės tarnybos valdyta žemė – tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose – bus perduodami valdyti savivaldybėms. Nacionalinė žemės tarnyba įgis naują konsultavimo ir kontrolės funkciją. Ji formuos vieningą praktiką ir padės savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.

Reforma atvers galimybes savivaldybėms

Aplinkos ministras atkreipė dėmesį, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 000 ha teritorijos. Įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus. Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.

Susitikimo metu taip pat aptartos savivaldybių funkcijos, kurios atkeliauja kartu su žeme. Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė įvardijo, kad nuo kitų metų savivaldybės galės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Taip pat bus perleidžiami valstybinės žemės panaudos reikalai, savivaldybės bus atsakingos ir už servitutų nustatymą. Jos koordinuos ir sutikimus bei derinimus, pavyzdžiui, jei perduotame žemės plote bus norima planuoti statybas, savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galės suteikti ir sutikimą, dėl ko mažės administracinė našta. Dar viena atitenkanti funkcija – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimas.

„Perduodant žemę norime, kad turėtumėte tinkamą įrankį ją administruoti, todėl kuriame Žemės informacinę sistemą, kurioje bus kaupiami duomenys apie žemės valdymą ir apskaitą, žemės nuomos, panaudos ir perdavimo, procesų stebėsenos bei kita aktuali informacija“, –kalbėjo aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.

Šiuo metu Vyriausybei rengiamos taisyklės dėl valstybinės žemės perdavimo tvarkos, kurios netrukus bus teikiamos derinti. Patvirtinus tvarką, Aplinkos ministerija rengs antrą nutarimą dėl žemės perdavimo, kuriuo savivaldybėms bus perduodami žemių sklypų sąrašai. Šis projektas bus priimtas šių metų pabaigoje. Priėmus nutarimą savivaldybės turės pasirašyti žemės priėmimo-perdavimo aktus, juos pasirašius savivaldybėms nuo 2024 m. vasario 1 d. bus perduodamos funkcijos – jos taps naujaisiais žemės patikėtiniais.

Pagal Aplinkos min. inf.