„Rusnės festivalis“ – septintasis, tarptautinis

Šeštadienį ir sekmadienį tradicinėje Rusnės švenčių vietoje, aikštyne ant Atmatos upės kranto, vyko „Rusnės festivalis“, skirtas kantri muzikos gerbėjams, jaunimo grupėms pasirodyti ir pasivaržyti. Šeštadienio vėjai ir lietus neišbaidė rusniškių šiltai priimtų muzikantų, dainininkų bei šokėjų, o sekmadienį dangaus mėlynėje mirgėjo tik spalvingi aitvarai, sklandė gandrai ir retokai praplaukdavo debesėliai. Tiems, kas į septintąjį „Rusnės festivalį“ neatvyko, Virgis Stakėnas su šilutiškių grupe „Karčema“ padainavo „Stovi malūnas prie kelio“, o vietoj priekaišto skyrė šiuos dainos žodžius: „Nors nėra tavęs šalia, nors tu toli, noriu papasakoti tau vienai, kas manoj širdy…“

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Šio festivalio vinis – vakarinis kantri muzikos profesionalų koncertas, kai estai publiką išjudino vieni, latviai pasirodė su Lietuvos atstovais, o garsusis Virgis Stakėnas scenoje įsitaisė su Šilutės kantri muzikos grupe „Karčema“, jos vadovas – Vygantas Stoškus. Stojęs prie muzikos instrumento, V. Stoškus turėjo išklausyti ir V. Stakėno komplimentus, ir jo pagyras Rusnei, festivaliui bei gražaus Rusnės krašto žmonėms. Šoko šilutiškių kolektyvai „Salūnas“, „Dakota“. Tai – šilutiškės Remintos Stoškuvienės vadovaujami kolektyvai, su „Dakota“ šoka ir pati vadovė. Vakare žiūrovų padaugėjo, nors galima pripažinti karčią tiesą – gyventojų labai sumažėjo.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Berta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas... Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia...“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Vygantas Stoškus – pagrindinis „Rusnės festivalio“ sumanytojas, organizatorius ir labai ištvermingas vyras: prakaito nebraukė, nes kaktą dengė tradicinė skrybėlė, tačiau, kiek pavyko pastebėti, beveik neprisėdo. Verta V. Stoškui pasakyti: „Ačiū!” Iš pagarbiai iškabintų vėliavų galėjai suprasti: pasirodys lietuviai, latviai, estai, lenkai, net svečių iš JAV. Anot V. Stoškaus, organizuoti jau septintąjį „Rusnės festivalį“ buvę langiau – yra patirties, pirmą kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, finansavo Šilutės rajono savivaldybė, padėjo ir penktą kartą festivalio globėjas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, o rėmėjų sąrašas būtų labai ilgas… Kai 12 jaunimo grupių iš visos Lietuvos pasivaržė scenoje, garbingam premijų ir dovanų įteikimui jau vadovavo Marijus Budraitis, žinomas šilutiškis renginių vedėjas. „Jaunimo grupių nereikėjo kviesti – patys siūlėsi, jie grojo tai, ką norėjo“, – pasakojo V. Stoškus, žadėdamas „Rusnės festivalį“ ir kitąmet. „Kai jaunimas groja, dainuoja, jis nevagia…“ – pastebėjo festivalį organizuoti padėjęs Viktoras Timašiovas. Kol vieni scenoje, kiti vaišinami žuviene, koše, gira.

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali...

Žiūrovų laukta: stalai, suolai, net supresuoto šieno stačiakamapiai ar tiesiog kvapnaus šieno glėbiai – buvo kur atsisėsti, prigulti, sėdimų vietų net vėlai vakare dar buvo laisvų. Prie stalų ir staliukų žiūrovai skanavo šašlykų, blynų su uogiene, karštų spurgyčių su kava, buvo alaus, giros, košių bei kitų valgių. Kas norėjo, traukė į prekybininkų zoną, kur ant stalų – pyragų rietuvės, riestainiai, šventiniai kepiniai. Festivalio organizatorius Vygantas Stoškus pasidžiaugė, kad per dvi dienas nebuvo nei neblaivių asmenų konfliktų, nei kitokių nemalonumų. Tiesiog svirduliuojančių asmenų bent sekmadienio popietę neteko matyti. Net gausios apsaugos nereikėjo. Sekmadienio popietę žiūrovai pakviesti nusipirkti bilietus už 1-2 Eur. Kas gali…

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Krepšinio aikštelėje jaunimas iš rankų nepaleido kamuolių, šalia prie stalo varžėsi savanoriai rankų lenkikai, buvo stalo teniso stalų, vis užimtų, net šaškių lenta, atokiau – batutai šuolių mėgėjams, „baseinas“ plaukiojantiems oro pripūstame kamuolyje, tiras, kalneliai vaikams čiuožinėti, galima buvo prisisegus čiuožti lynu, žodžiu, liūdėti neteko nei tėveliams, nei vaikams.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Prekybininkai siūlė visko: pyragų, kvepalų, muilų ir kremų, rankinių, palaidinių, suknelių, nertinių, papuošalų, rankdarbių iš lino, žaislų, suvenyrų, skrybėlių ir t.t. Kai kas pirko, tačiau, panašu, mažai.

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera...“

Atmatos upės vanduo judino ilgą vilkstinę laivų, prišvartuotų prie kranto: galima buvo paplaukioti, žinoma, ne už ačiū. Tačiau trys jaunimo grupės laimėjo plaukimą į Nidą, svečiai iš užsienio, iš įvairių Lietuvos kampelių galėjo paplaukioti ir pamatyti gražų Pamario kraštą. Festivalio dalyvius sveikinusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė: „Dėkui Vygantui, žodis „Rusnė“ ištartas – mums gera…“

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite