Rusnėje paminėti Marijos Gimbutienės metai

2021 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Marijos Gimbutienės metais. Paminėti iškilios mokslininkės šimtmetį į Rusnės kultūros namus rinkosi rusniškiai, svečiai, koncertavo Salos etnokultūros ir informacijos centro folkloro ansamblis „Sklada“, skambėjo dainos ir sakmės, vyko vilnos vėlimo edukacijos užsiėmimas.

Renginį „Etninė simbolika ir harmoningas gyvenimas su gamta lietuvių liaudies mene“ pradėjo Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkė Dalia Kubilienė įžanginiu žodžiu apie mokslininkės Marijos Gimbutienės nuopelnus Lietuvos ir pasaulio etninei kultūrai.

Poetas Vytautas Skripka yra sakęs:

Man Gimbutienės knygą apie baltus

Užmigusiam po galva tu padėk.

Ten renkas mirę mūsų žemių kalbos

Ir prūsų vėlės šnekas su žvaigždėm…

 

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkas Algis Čėsna pristatė virtualią parodą apie mokslininkės gyvenimą. Pirmoji skaidrė skelbė „Marija Gimbutienė (1921-2021 – iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė, sukūrusi mokslo sritį ir atradusi bei aprašiusi iki tol neištirtą  senosios Europos civilizaciją“). „Didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi užsienyje, M. Gimbutienė niekada nebuvo nutolusi nuo savo šaknų, nuo gimtosios Lietuvos, „tapusi pasaulyje viena įtakingiausių archeologių, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorijos sampratą“, – kalbėjo Algis Čėsna.

Rusniškė tautodailininkė Violeta Benetienė papasakojo apie baltų ornamentikos simboliką lietuvių liaudies mene, iliustracijoms pasiremdama savo iš vilnos veltais paveikslais, demonstruojamais parodoje.

Vėliau V. Benetienė visus susirinkusius pakvietė į vilnos vėlimo edukacijos užsiėmimą „Nusivelkim keturkampę, penkiakampę apsaugą nuo laumių…“. Ilgai prašyti nereikėjo. Greitai rankose puikavosi įvairiaspalviai vilnos pluošteliai, adatos ir prasidėjo vėlimo užsiėmimas. Mokytojos padedami nusivėlėme mažyčius rutuliukus, papuošdami juos norimais apsaugos nuo laumių ženklais. Supratome, kad šis darbas reikalauja atidumo ir kruopštumo.

Renginyje skambėjo liaudies dainos, atliekamos folkloro ansamblio „Sklada“ (vadovė Dalia Kubilienė). Pasiklausėme ansambliečių skaitomų sakmių apie laumes.

Pasidžiaugėme dalyvavę renginyje, kuriame plačiau susipažinome su mokslininkės Marijos Gimbutienės gyvenimu ir moksline veikla, jos nuopelnais, dalyvavę puikiame edukaciniame užsiėmime bei pasiklausę liaudies dainų. Pasivaišinome gardžiu šakočiu, kurį dovanojo Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Serva, dėkodama renginio organizatorėms ir dalyviams.

Birutė Morkevičienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite