Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Piktupėnų javas“ pastaraisiais metais išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl šeštus metus iš eilės įššąlančių nemažų žiemkenčių plotų, kooperatyvas patyrė per 1,5 mln. Lt nuostolių. Pasak ŽŪK „Piktupėnų javas“ vadovo Algirdo Steponavičiaus, dėl to augalininkystės ūkis nebus reorganizuotas ir nebus pasirinkta kitokia veiklos sritis, o bus ieškoma būdų veiklą organizuoti pelningiau.

Saugykloje šitaip rūšiuojamos bulvės.

Gamtos įtaka
ŽŪK „Piktupėnų javas“ turi 990 ha dirbamos žemės, kurios didžiąją dalį kasmet apsėja javais – per 700 ha. Nuo seno kooperatyvas augina daug daržovių – 6 ha burokėlių, 13 ha morkų, 180 ha bulvių. Kooperatyvui priklauso ir 90 ha šienaujamų pievų.
Vertindamas šių metų derlių, kooperatyvo vadovas A. Steponavičius sakė, jog jiems nemažą įtaką turėjo gamtinės sąlygos, ypač neigiamai paveikė sausra. Pagėgių krašte nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 5 d. užfiksuota viso labo 50 mm kritulių. Pasak A. Steponavičiaus, bene labiausiai sausra pakenkė kai kurių veislių bulvėms, kurios nudžiūvo ir užaugo tik vidutinio dydžio.
ŽŪK „Piktupėnų javas“ javų derlius šiemet buvo vidutinis, mat iššąlo beveik 350 ha žieminių javų. Vienas iš pažiūros mažiau nukentėjęs žiemkenčių laukas buvo paliktas. Deja, derlius buvo kuklus – įprastai iš hektaro kvietrugių pavykdavo prikulti per 7 tonas, o iš minėtojo lauko pavyko sugraibyti vidutiniškai po 4 t/ha. Dėl iššąlusių javų kooperatyvas šiemet negaus beveik 300 tūkst. Lt.
Pasak A. Steponavičiaus, Pagėgių krašto žemės pagal derlingumą vertinamos nuo 26 iki 42 balų. Tarkim Suvalkijoje – prasčiausių naudmenų našumas siekia apie 60 balų. „Galbūt žemės našumas mūsų kraštuose ir lemia, kad dauguma ūkininkų renkasi gyvulininkystę arba mišrius ūkius. Augalininkystė – kur kas rizikingesnė“, – kalbėjo A. Steponavičius.

Ketvirti metai kooperatyve dirbantis Arvydas Kiupelis iškrauna šviežiai nukastas morkas.

Mažėja pirkimo kainos
Dėl Rusijos paskelbto embargo gaminiams iš ES, gerokai sumažėjo bulvių eksportas – bulvių kaina sumažėjo 40 proc. Piktupėniškiai pernai už bulvių kilogramą gaudavo nuo 50 iki 55 ct, o šiemet vietinėje rinkoje kilogramą pavyksta parduoti tik už 35-40 ct. Dėl minėtų Rusijos sankcijų, kooperatyvui iškilo sunkumų ir su morkų derliaus realizavimu. Iki embargo dauguma ūkininkų morkas parduodavo į Rusiją, o ŽŪK „Piktupėnų javas“ jas sandėliuodavo saugykloje ir parduodavo tik pavasarį už geresnę kainą (70-80 ct/kg). Palyginimui: šiuo metu Lietuvoje morkos pardavinėjamas maždaug po 30-40 ct už kilogramą.
Pasak A. Steponavičiaus, jo vadovaujamas kooperatyvas Rusijos rinkoje realizuodavo nemažai produkcijos: bulves, morkas. Šiai rinkai užsidarius, daržoves mėginama realizuoti vietinėje rinkoje. Daržoves įmonė tiekia įvairios mokymo įstaigoms, senelių namams, kavinėms. Vietinėje rinkoje produkcija parduodama pigiau ir dar prisideda išvežiojimo išlaidos. Neparduotą nuimtą derlių kooperatyvas sandėliuoja – tam turi per tūkstantį tonų morkų talpinantį šaldytuvą, modernią bulvių saugyklą.
Pasak kooperatyvo vadovo, ir grūdų pirkimo kainos tendencingai mažėja. Šiemet už grūdų toną kaina smuktelėjo 150 Lt, kai jau pernai tona buvo atpigusi 200 Lt… Tuo tarpu javų auginimo sąnaudos nemažėja – nepinga nei elektra, nei degalai, nei darbo užmokesti mažėja.
Tiesa, anot A Steponavičiaus, grūdus paprasčiau parduoti. Yra nemažai įmonių, kurios užsiima grūdų eksportu, jų pasiimti atvažiuoja į vietą. ŽŪK „Piktupėnai“ turi savo grūdų džiovyklą, valomąsias, mat išdžiovinti ir išvalyti grūdai kainuoja brangiau.
Mažėja talkininkų
ŽŪK „Piktupėnų javas“ trąšas iš grudų supirkėjų ima kreditan, mokėdami minimalias palūkanas grūdais. Pasak vadovo, sudaryti sutartis parduotis grūdus už fiksuotą kainą neskubama, kol jos nepakyla.
A. Steponavičius pastebi dar vieną problemą – derliaus nuėmimo metu mažėja norinčių ateiti dirbti papildomai. Nors kooperatyve nuolat dirba 49 žmonės, jų neužtenka darbymečio metu. Pavyzdžiui, sudoroti hektarą morkų derliaus reikia apie 70 žmonių. Morkoms nuimti papildomai darbininkų samdoma naudojant paslaugų kvitus. Norinčių dirbti ateina vis mažiau, tad šiemet kooperatyvas įsigijo morkų kombainą. Ne naujas agregatas atsiejo per 100 tūkst. Lt.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, pajiniam ūkiui vadovaujantis A. Steponavičius pripažino, kad jos gana miglotos. „ŽŪK „Piktupėnų javas“ gyvuoja jau 22 metus. Ką planavom, tą įgyvendinom, turime įsigiję daug technikos, pritaikytos augalininkystei. Keisti ūkininkavimo profilio tikrai neapsimoka. Kol kas nenusimato galimybės teikti projektų ES paramai gauti, teko girdėti, kad mažės išmokos už žemes. Pas mus dirba daug žmonių, todėl labai sunku gauti didelį pelną, nes daug išlaidų. Mano nuomone, sunkius laikus lengviau išgyventų šeimos ūkis, kur dirba patys savininkai, ten paprasčiau sumažinti išlaidų.
Užsienio šalių ūkiams mokamos didesnės išmokos už žemę, galbūt kad jie yra senbuviai. Stodama į ES Lietuva padarė daug nuolaidų. Toks įspūdis, kad mums svarbiausia buvo ten pakliūti, nesvarstant, kad bus prarastos rinkos, o į Lietuvą atkeliaus pigūs produktai iš užsienio šalių. Lietuviams sunku konkuruoti su kitų šalių ūkiais, kurie ir išmokas didesnes už žemę ir PVM lengvatų gauna“, – be didesnio entuziazmo kalbėjo Algirdas Steponavičius.

Simonas SKUTULAS