Ruošiantis prognozuojamam gausiam snygiui draudikų perspėjimai

snygisMeteorologai šį trečiadienį ir ketvirtadienį (lapkričio 26 ir 27 d.) šalyje prognozuoja gausų snygį ir šlapio sniego apdrabą. Numatoma, kad pietų ciklonas į Lietuvą atneš gausų sniegą. Kone visuose šalies regionuose, išskyrus vakarinius rajonus, bus sudėtingos eismo sąlygos. Gali sutrikti ir elektros tiekimas, susiformuoti iki 10-15 cm storio sniego danga. Netikėtai iškritę gausūs krituliai visuomet kelia riziką gyventojų turtui ir saugumui kelyje. 

Draudikai primena, kaip pasirūpinti savo turtu ir saugumu.

„Stora sniego danga tampa pavojinga gyventojams ir jų turtui tada, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio laipsnių ir vyksta atodrėkis. Mat šlapio sniego svoris gali išaugti iki 9 kartų, palyginti su puraus sniego, nors vizualiai jo kiekis atrodys toks pat. Viena dažniausių šlapio sniego sukeliamų būsto žalų būna lūžę pastatų, pavėsinių, šiltnamių stogai, pastatų konstrukcijos, per nesandarias dangas prasisunkęs vanduo“, – sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.

Pasak eksperto, nuo šlapio sniego svorio taip pat lūžta medžiai ir jų šakos, apgadinami po jais stovintys automobiliai ar kiemuose esantis turtas, elektros tiekimo laidai, smulkioji architektūra ir panašiai.

Saugokite namų turtą

M. Norkus atkreipia dėmesį: jei ant pastatų susikaupė daug sniego, reikia pasirūpinti sniego valymu nuo stogų paviršių. Valyti reikia ir pavėsines, šiltnamius, stogelius prie įėjimų, ūkio paskirties pastatus. Jei tai neįmanoma – pasistengti sutvirtinti konstrukcijas jas paremiant.

„Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į stogo nuolydžio kampą – esant stačiam kampui, dalis sniego gali tiesiog savaime nuslinkti žemyn. Tokiu atveju būtina nepamiršti apsaugoti savo turtą, esantį po juo, nevaikščioti toje vietoje. Horizontalūs ar mažo nuolydžio stogai gali sukaupti kur kas didesnį kiekį sniego. Be to, dideli nuostoliai gali kilti dėl vandens prasiskverbimo į pastatų vidų per išorines konstrukcijas, nes atlydžio metu įvairiose stogo vietose susiformuoja vandens sankaupos“, − pastebi draudimo bendrovės atstovas.

Jis taip pat pataria nestatyti automobilių po medžiais, ant kurių šakų kaupiasi sniegas ar pastatų stogų atbrailų, kur jis gali nuslinkti – šlapias sniegas gali apgadinti automobilio kėbulą, išdaužti priekinį ir galinį stiklus. 

Įspėjimai pėstiesiems

Prognozuojama, kad po atlydžio sugrįžus naktiniams šalčiams ant šaligatvių ir gatvių gali susiformuoti pavojingas ledo sluoksnis. Draudimo ekspertas ragina gyventojus būti itin atsargius ir imtis priemonių, galinčių padėti išvengti traumų.

„Pirmiausia rekomenduojama avėti batus su neslidžiais padais arba naudoti specialius batų apkaustus. Taip pat, einant slidžiu paviršiumi, patariama vengti rankoje laikyti telefoną – susižalojimų rizika gerokai padidėja, kai dėmesys nukreiptas į ekraną, o ne į aplinką“, – įspėja M. Norkus. 

Jeigu danga yra labai slidi, specialistai siūlo judėti lėtai, imituojant vadinamąją „pingvino eiseną“ – žingsniuoti mažais žingsneliais, o rankas laikyti laisvas, kad paslydus būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Vairuotojams patariama važiuoti atsargiau

Draudimo ekspertas vairuotojams primena, kad svarbiausia taisyklė apsnigtame ir slidžiame kelyje – nedaryti staigių manevrų ir išlaikyti saugų atstumą. Esant plikledžiui, automobilį reikėtų stengtis valdyti ramiai ir tolygiai, važiuoti lėčiau, laikytis didesnio atstumo nuo kitų transporto priemonių.

„Esant ypač gausiam ir ilgai trunkančiam snygiui, vairuotojams rekomenduojama susilaikyti nuo ilgesnių kelionių, nes oro sąlygos turi tiesioginės įtakos eismo pralaidumui ir saugaus važiavimo sąlygoms“, − pataria M. Norkus.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite