Šiandien minima Buriuotojų diena. Trumpai apie jos istoriją.                

1921 metų rugsėjo 7 dieną buvo įregistruoti įstatai Lietuvos jachtklubo, kuris buvo pradėtas kurti Kaune Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva, tapusio ir pirmuoju jachtklubo pirmininku (dabar pagal tradiciją vadinamas komodoru).

Nuo šios datos Lietuvoje iš pradžių sunkiai, pradėjus tik nuo irklinių valčių stoties 1922 metų pavasarį, pradėjo atsirasti buriavimas. 1922 metais patvirtinta klubo vėliava (dabar tai Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava), emblema ir uniformos. Buvo įsteigta Lietuvos jūrų skautų sąjunga, gavusi Lietuvos jachtklubo vėliavą, papildžius ją skautų lelija apatiniame dešiniame kampe.

1929 metais Klaipėdoje buvo įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys. 1933 m. Klaipėdos jachtklubas tapo savarankišku (kaip jūrinis, skirtingai nuo upėse buriavusių Laikinojoje sostinėje). 1936 m. po Olimpiados kauniečiai įsigijo pirmąsias sportines burvaltes. Tais pačiais metais Klaipėdos fiziško auklėjimo komiteto iniciatyva Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Jos pirmininku Švietimo ministras paskyrė Juozą Jurkūną. Smiltynėje 1936-1937 m. pradėjo veikti Buriavimo mokykla (pirmas vadovas Fricas Buntinas, LBS vicepirmininkas).

Rugsėjo 7-oji minėtina Lietuvos buriuotojų diena paskelbta Kauno buriavimo klubų narių iniciatyva. Ji skirta buriavimo pradžiai Lietuvoje paminėti. Iš esmės tai buriavimo sezono pabaiga, praėjus svarbiausioms LBS organizuojamoms nacionalinėms regatoms. Sveikinami naujieji šį sezoną tapę buriuotojais kolegos LBS šūkiu: „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“. Vyksta neformalus laivų paradas. Paplaukioti kviečiami dar neburiuojantys draugai bei šeimos nariai, siekiant juos pritraukti į buriavimą. Jei jachtose nėra sezono naujokų, pagerbiamas jauniausias pagal stažą buriuotojas, jam linkima ilgų ir džiaugsmingų jūrmylių.