Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl to kasmet fiksuojamas susidūrimų su žvėrimis šuolis.

Pasak ekspertų, pavojingiausi yra automobilių susidūrimai su tamsoje į kelius išeinančiais didesniais kanopiniais gyvūnais: briedžiais, elniais, stirnomis, šernais. Tačiau žalos dažnai pridaro ir mažesni žvėreliai.

„Per metus dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais patirtos žalos kreipiasi maždaug 700 klientų. Bene labiausiai išsiskiria gegužės ir spalio mėnesiai, kai gyvūnai keliauja iš vienos vietos į kitą ir dažniau kerta judrius kelius. Pavyzdžiui, pernai vasarą per mėnesį vidutiniškai sulaukdavome maždaug 50 pranešimų apie susidūrimus su gyvūnais. Spalį, kai būna rudeninis gyvūnų aktyvumo pikas sulaukėme apie 80 pranešimų”, – lygina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Anot jo, paprastai per susidūrimus apgadinami variklio gaubtai, žibintai, bamperiai, stiklai. Daugiausiai fiksuojama susidūrimų su stirnomis, taip pat – kiškiais, lapėmis bei naminiais gyvūnais.

BTA duomenimis, dėl susidūrimų su laukiniais žvėrimis šiemet išmokėta suma jau viršija 413 tūkst. eurų, o aktyviausia gyvūnų migracija dar tik prasideda. Pernai bendrovė iš viso kompensavo žalų už beveik 573 tūkst. eurų. Vidutinė žala, pernai patirta dėl susidūrimo su gyvūnu siekė apie 2100 eurų, šiemet – jau 2400 eurų. A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad bendrovės pateikiama statistika apima tik KASKO apsidraudusius klientus. Bendras susidūrimų su gyvūnais skaičius yra kur kas didesnis.

Nustebina ir pareigūnus

Lietuvos kelių policijos duomenimis vien rugpjūtį kas savaitę įvykdavo maždaug po 100-200 eismo įvykių, susijusių su gyvūnais. Štai, pavyzdžiui, rugpjūčio 4-10 d. iš viso užregistruoti 504 eismo įvykiai. Iš jų net 30 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dviejuose iš jų sužeisti žmonės.

Staigiai į kelią liuoktelėję žvėrys kartais nustebina ir net pareigūnus. Štai, rugsėjo 3-osios naktį tarnybos metu Utenos apskrities pareigūnas, vairuodamas tarnybinį automobilį „VW Transporter“, kelyje Čekonys-Debeikiai-Žalioji kliudė į kelią staiga išbėgusią stirną. Laimei eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Stambiųjų žvėrių ruja

Biologas, egzotinių ir laukinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, sako, kad labiausiai saugotis reikėtų būtent didesnių kanopinių. Ypač briedžių, nes juos sunku pastebėti. Be to, tai labai masyvūs gyvūnai.

„Rudenį laukiniai gyvūnai būna aktyvesni, keičia ar praplečia mitybos plotus, nes ruošiasi žiemai. Taip jie atsiduria keliuose. Pavyzdžiui, barsukai ir usūriniai šunys, kurie siekia sukaupti riebalų atsargų žiemos miegui, ant kelio dažnai randa sutraiškytų smulkių gyvūnų: varlių, rupūžių, graužikų, kartais paukščių. Barsukams ir usūriniams šunims – tai tarsi švediškas stalas. Bet taip ir juos pačius, besimaitinančius važiuojamojoje kelio dalyje, mašinos nutrenkia“, – pasakoja G. Paškevičius.

Tuo metu stambieji žvėrys – elniai, briedžiai, stumbrai – pasak jo, aktyviau juda dėl rujos, kuri intensyviausia yra rugsėjį. Patinai patiria hormonų audras, ieško patelių ir per kelius bėga nesidairydami, nes mūsų keliai eina per jų gyvenamas vietas. Patelės keičia maitinimosi vietas, ieško kur sočiau, todėl vakarais, kai sutemsta, eina iš miškų į laukus, o paryčiais grįžta atgal. Jis priduria, kad žvėris iš miško išvaro ir medžiotojai: „šiuo metu kaip tik prasideda elnių medžioklės sezonas. Gyvūnai, girdėdami šūvius išsigąsta ir bėga tolyn. Deja, dažnai per kelią“.

Pavojingiausios – pamiškės

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad susidūrimo su gyvūnu pasekmių sunkumą lemia greitis. Tad būtina laikytis greičio apribojimų, ypač atkreipti dėmesį į kelio ženklą, įspėjantį apie laukinius gyvūnus, lėčiau važiuoti miško keliuose, pamiškėse, prieš kelio vingius ir kalvų viršuje. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, prieš švintant.

Partrenkus gyvūną, būtina pasirūpinti žmonių ir automobilio saugumu, pranešti apie įvykį policijai. Negalima gaišenos ar sužaloto gyvūno pasiimti, patiems traukti nuo kelio.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis sako, kad daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta vietose, kur keliai kerta miškus ir laukus. Nesaugūs yra ir nešienauti kelkraščiai, mat tokiais atvejais vairuotojai gali nepastebėti vos už metro nuo važiuojamosios dalies esančio gyvūno, kuris ruošiasi bėgti per kelią. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykių fiksuojama ir miestuose, ir tokių atvejų daugėja.

Tai patvirtina ir gamtininkas G. Paškevičius: „tai normalu, mat miestuose yra daug parkų ir kitų žalių erdvių, kuriose jie apsigyvena. Be to, gyvūnams vietos gamtoje vis mažėja, nes miestų pakraščiuose nuolat dygsta nauji namai“.

ELTA