Ričardas Bartkevičius nebedirba Stoniškių seniūnu

Pagėgių savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininko konkursą laimėjo iš Stoniškių seniūno pareigų pasitraukęs Ričardas Bartkevičius – jis jau naujame darbe. Stoniškių seniūno pareigas laikinai eina Gintautas Stančaitis. Naują seniūną Stoniškiai turės įvykus konkursui.

Ričardas Bartkevičius – pirmas iš kairės.

Ričardas Bartkevičius – pirmas iš kairės.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė nustebo išgirdusi klausimą, kodėl iš seniūnų išėjo R. Bartkevičius. „Žmogus dalyvavo konkurse, jį laimėjo, nori būti gana savarankiškos įstaigos vadovu, juo jau ir dirba. Kas čia neįprasto?“ – telefonu sakė D. Butvydienė apie kelis metus seniūnu dirbusio R. Bartkevičiaus sprendimą.
Sekmadienį „Rusnės festivalyje“ sutiktas buvęs seniūnas buvo nekalbus: „Kaip sakoma, be komentarų…“ Galbūt tai ir sukėlė įtarimų?
Pagėgių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė, gyvenanti Stoniškiuose, apie seniūno išėjimą kalbą pradėjo tolima praeitimi. Daug vyrų vadovavo Stoniškiams, visi, kaip ir medžiai, buvę vis kitokie. Danutė pradėjo dirbti būtent Stoniškiuose. Pirmasis apylinkės pirmininkas, kaip juos tuo metu vadino, buvo Juozas Balandis, kurį pakeitė Viktoras Mišeikis, dirbęs trumpai. Po jo dirbo istorikas pedagogas Robertas Maziliauskas, kurį pakeitė Stanislovas Bagdonas. Po šio atėjo Ričardas Bartkevičius.
„Apie kiekvieną galiu pasakyti daug gerų žodžių. Dirbo, stengėsi, kiekvienas buvo vis kitoks, nes žmonės kaip medžiai – vienodų nebūna…“ – sakė D. Bardauskienė, savo gyvenimą susiejusi su kultūra, organizavusi ir Stoniškiuose bei visoje seniūnijoje ne vieną šventę ar renginį. Tad su seniūnais teko susidurti, tartis, bendrauti.
Anot moters, seniūno požiūris į kultūrą priklauso ne tik nuo jo išsilavinimo, bet ir nuo to, ar pats dalyvauja meno kolektyve, lanko repeticijas, yra pajutęs, kaip nelengva pasirodyti žiūrovams.
Štai Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė esą prisipažinusi, jog nebūtų supratusi kultūros darbuotojų, nebūtų įsivaizdavusi, kiek jie įdeda triūso, jeigu pati nedalyvautų „Vaivorykštės“ kaimo kapeloje, nedainuotų, nevaidintų.
R. Bartkevičiaus požiūris į kultūrą buvęs sudėtingas ir keistas. „Darau pauzę…“ – sakė D. Bardauskienė, netrukus ramiai paaiškinusi, kad seniūnas vieno žmogaus patarimo neimdavęs į galvą, jeigu jau vieningą nuomonę išsakydavęs būrys, sutikdavęs. Kultūros žmonės, kai organizuoja seniūnijos vasaros šventę, Žąsų turgų, kitas šventes, skuba, bėga, nėra kada ilgai diskutuoti, o su seniūnu A. Bartkevičium laiko prireikdavo.
R. Bartkevičius mokėjo bendrauti su gyventojais, daug kam padėdavo, nuramindavo, pečius paglostydavo. Tik seniūnas nevaldo pinigų, menkos jo galimybės padėti. Taisyti, tvarkyti keliai, nes seniūnas dabar tas geras, kuris yra šeimininkiškas.
Pagėgių krašto kultūros darbuotojai matė nemažai valdžių, seniūnų. Anot D. Bardauskienės, iš Stoniškių seniūnų išskirtų Stanislovą Bagdoną. Tuomet išgražėjo sodybos, visur buvo daug gėlių, žmonės tvarkėsi, o S. Bagdonas labai mokėjo pakalbinti žmogų, suprato kultūrą, švietimo reikalus ir t. t.
Kiti atsiliepimai
Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius telefonu sakė, kad Stoniškių seniūnas Ričardas Bartkevičius šias pareigas užėmęs anksčiau už jį. Kai D. Maciukevičius pradėjo dirbti Pagėgių seniūnu, R. Bartkevičius jau dirbo Stoniškiuose. Tai seniūnu bus išbuvęs gal kokius šešerius metus. Visi penki Pagėgių savivaldybės seniūnai, anot D. Mačiukevičiaus, yra paprasti, draugiški. Turi seniūnų seniūnę – tai Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, kuri prireikus atstovauja seniūnams. Pasak D. Maciukevičiaus seniūnų būti esą įdomu: vieną dieną kalbi apie šiukšles, kitą – šventėje. Šiandiena – tokia, o kas bus rytoj, nė vienas nežino. Daug netikėtumų, būna sunkių akimirkų. Stoniškių pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Mažutienė patikino, kad su seniūnu gerai sutarė, bendravo, sulaukdavo jo mokykloje, kalbėdavosi nuėjusi į seniūniją ar sutikusi kaime.
„Mes gyvename ne dideliame mieste, mes čia vieni kitus gerai pažįstame, remiame, tariamės, kuo galime, tuo padedame“, – sakė J. Mažutienė, kuri gyvena ne Stoniškiuose, o į direktorės pareigas atėjo 2013 m. rugsėjį, kai R. Bartkevičius jau buvo seniūnu. Užsukdavęs seniūnas pasveikinti mokytojų, nuvykdavęs į Šilgalius, kur yra mokyklos skyrius.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite