Tauragės apylinkės teismas iš dalies tenkino buvusios Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorės ieškinį ir pripažino jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė iš darbdavio beveik 10 tūkst. eurų vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką bei kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už 6 mėnesius, tačiau į darbą negrąžino.

Bylos duomenimis moteris 2021 m. sausio 8 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu iš vadovės pareigų  atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl to, kad per 12 mėnesių antrą kartą padarė tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

Pažeistas savo teises teisme gynusi moteris teisme nurodė, kad mero priimtas sprendimas buvo neproporcingas, o padaryti darbo pareigų pažeidimai nebuvo tapatūs. Ji nebuvo tinkamai informuota apie galimai jos padarytus pažeidimus, jai nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Ieškovė buvo diskriminuojama bei persekiojama dėl kritikos bei skundų dėl Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro reorganizavimo, kuris jos manymu buvo atliekamas galimai neteisėtai ir panaudos sutarčių nutraukimo. N. K. šioje darbovietėje dirbo daugiau kaip 17 metų, dėjo visas pastangas į kuo geresnį savo darbo funkcijų vykdymą, įstaigos interesų apsaugą ir gynimą, tačiau Pagėgių savivaldybei elgiantis nesąžiningai ir neteisėtai, buvo atleista nepagrįstai diskredituojančiu pagrindu.

Atsakovės Pagėgių savivaldybės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovė trikdė procesus susijusius su reorganizuojamu Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centru ir nebendradarbiavo. Ieškovė į siunčiamus raštus jai dėl paaiškinimų atsakydavo lakoniškai, vietoje atsakymo pateikdama klausimus, o toks netinkamas bendradarbiavimas gali būti traktuojamas kaip sistemingas įstaigos vadovės funkcijų pažeidimas. N. K. žinodama apie reikalavimą atlaisvinti patalpas vilkino procesą ir trikdė įstaigos veiklą. Moteris nevykdė tiesioginio vadovo – mero nurodymų, atsisakė vykdyti administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo prašymus ir savo veiksmų nederino su Pagėgių savivaldybės vadovais, o bet koks  Savivaldybės sprendimas susijęs su ieškovės vadovaujama įstaiga buvo skundžiamas.

Teismas susipažinęs su dokumentais, kurių pagrindu Pagėgių savivaldybė nutraukė darbo sutartį su ieškove, konstatavo, kad ieškovės padaryti darbo pareigų pažeidimai visgi nėra tapatūs, kaip tai traktavo atsakovė, dėl ko ieškovė negalėjo būti atleista darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės sudaryta darbo grupė teikdama siūlymą merui nutraukti darbo sutartį su ieškove, nesiaiškino ir nevertino už kokius darbo pareigų pažeidimus ieškovei buvo nustatyti darbo pareigų nevykdymo pažeidimai.

Teismas pažymėjo, kad mero potvarkis ir darbo grupės sprendusios dėl siūlymo atleisti ieškovę posėdis įvyko tą pačią dieną. Mero potvarkis dėl ieškovės atleidimo buvo priimtas praėjus 13 minučių nuo darbo grupės posėdžio pradžios, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių dėl objektyvaus ir šališko darbo grupės sudarymo bei posėdžio metu ieškovės atžvilgiu darbo sutarties nutraukimo inicijavimo, atsižvelgiant į tai, kad, per tokį ypatingai trumpą laiką – nepraėjus nei 2 valandoms nuo darbo dienos pradžios atlikta tiek daug procedūrinių veiksmų.

Kitas procedūrinis pažeidimas, kurį byloje konstatavo teismas buvo tai, kad Pagėgių savivaldybė ieškovę atleido jai būnant nedarbingume. Nors atsakovės atstovas argumentavo, kad mero potvarkis priimtas pirmos dienos pusėje, o apie ieškovės nedarbingumą sužinota antroje dienos pusėje, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kuriame dienos momente asmuo įgyja teisę į nedarbingumą, laikoma, kad jis nedarbingas nuo tos dienos, o ne nuo konkrečios valandos.

Teismas priimtą sprendimą negrąžinti ieškovės į darbą argumentavo tuo, kad Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras reorganizacijos metu buvo prijungtas prie Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro, todėl akivaizdu, kad sugrąžinti ieškovę į jos buvusias pareigas nėra galimybės, kadangi jos pareigybė buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis darbo kodekso nuostatomis pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir Pagėgių savivaldybės administracijos nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Šiuo pagrindu N. K. priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

Teismas priteisdamas vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už 6 mėnesius argumentavo tuo, kad ieškovė įstaigoje išdirbo daugiau nei 17 metų, jos pareigybė panaikinta Savivaldybei priėmus sprendimą reorganizuoti įstaigą, įstaiga nepateikė jokių duomenų, kad jos finansinė padėtis būtų sunki.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį, kuria ieškovė prašė priteisti neturtinę 3000 Eur dydžio žalą motyvuodamas tuo, kad nors ieškovei atleidimas sukėlė įtampos, neigiamų išgyvenimų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad neteisėtas atleidimas iš darbo iš esmės pakenkė jos dalykinei reputacijai ar apribojo galimybes konkuruoti darbo rinkoje.

Teismas taip pat ieškovės naudai iš Pagėgių savivaldybės priėmusios sprendimą atleisti ieškovę priteisė 3800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.