Registrų centras: nekilnojamojo turto sandorių rinka išlaiko atsargų optimizmą

Vasarą prasidėjusios optimistiškesnės nuotaikos šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje persikėlė ir į rudenį. Keleto pastarųjų mėnesių tendencijos indikuoja apie tai, kad rinka pradėjo lipti iš duobės, kurios dugną matėme šių metų pradžioje, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.

„Rugsėjis buvo dar vienas nuosaikaus optimizmo NT sandorių rinkoje mėnuo. Žvelgiant į keleto pastarųjų mėnesių rezultatus galima teigti, kad rinkai pavyko atsispirti nuo dugno, fiksuoto metų pradžioje. Jei panašios tendencijos išsilaikys, atotrūkis nuo 2023 metų sandorių skaičiaus nebus toks didelis, kaip indikavo duomenys šių metų pirmoje pusėje”, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų, tai 3,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 84,9tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų, tai 7,8 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį (9,6 tūkst. NT objektų), bet 0,7 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst. NT objektų).

Butai, namai

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 21,6 tūkst. butų pardavimų, tai 5,8 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 22,9 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugsėjo mėnesį šeimininkus pakeitė beveik 2,7 tūkst. butų, tai 5,5 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (2,5 tūkst. butų), bet 3,4 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (2,7 tūkst. butų).

Vilniuje šiemet per tris ketvirčiu įregistruota 7,1 tūkst. butų pardavimų arba 9,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, Kaune – 3,2 tūkst. (3,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2 tūkst. (5,8 proc. mažiau).

Šiais metais Lietuvoje įregistruota iš viso beveik 8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų, tai 1,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per rugsėjo mėnesį pasikeitė beveik 1 tūkst. namų šeimininkai, tai 3,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (beveik 1 tūkst. namų), bet 9,2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (beveik 1,1 tūkst. namų).

Žemės sklypai

Šiemet per devynis mėnesius visoje šalyje taip pat įregistruota 39,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų, tai 3,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 40,7 tūkst. žemės sklypų sandorių. Tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 5,1 tūkst. žemės sklypų sandorių arba 11,3 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 tūkst. žemės sklypų) ir 3,3 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį (4,9 tūkst. žemės sklypų).

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite