Registrų centras: nekilnojamojo turto sandorių rinka aplenkė 2023-uosius

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka lapkritį ir vėl buvo aktyvi ir tai leido besibaigiantiems 2024 metams pagal sandorių kiekį simboliškai aplenkti praėjusius metus, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.

„Lapkričio rezultatas – 11 tūkst. įregistruotų NT sandorių – nors ir buvo kuklesnis nei spalį, tačiau buvo gerokai aktyvesnis nei ankstesni mėnesiai. Tiesa, praėjusių metų lapkritis buvo ganėtinai kuklus, tad šių metų lapkričio augimas gali šiek tiek klaidinti. Nepaisant to, bendras metų rezultatas jau lenkia 2023-iuosius ir jei per gruodį nebus anomalijų, labai tikėtina, kad metus baigsime augimo nuotaikomis“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per vienuolika šių metų mėnesių visoje Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 105 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 1,9 proc. daugiau nei 2023 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota beveik 103 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 11,1 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 34,8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (8,2 tūkst. NT objektų), bet 7,5 proc. mažiau nei šių metų spalį (12 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 27,7 tūkst. butų pardavimų – 0,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 27,8 tūkst. butų sandorių. Vien tik per lapkričio mėnesį šeimininkus pakeitė beveik 2,9 tūkst. butų – 30,5 proc. daugiau nei pernai lapkritį (2,2 tūkst. butų), bet 9 proc. mažiau nei šių metų spalį (3,2 tūkst. butų).

Vilniuje šiemet per vienuolika mėnesių įregistruota 9,2 tūkst. butų pardavimų arba 3,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-lapkritį, Kaune – 4,1 tūkst. (3,7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,5 tūkst. (1,3 proc. daugiau).

Šiais metais Lietuvoje įregistruota iš viso 10,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 4,2 proc. daugiau nei 2023 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 9,8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per lapkričio mėnesį pasikeitė beveik 1,1 tūkst. namų šeimininkai – 43,3 proc. daugiau nei pernai lapkritį (0,8 tūkst. namų), tačiau 7,7 proc. mažiau nei šių metų spalį (beveik 1,2 tūkst. namų).

Šiemet per vienuolika mėnesių visoje šalyje taip pat įregistruota 50,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 2,8 proc. daugiau nei 2023 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 49,3 tūkst. žemės sklypų sandorių. Tik per lapkričio mėnesį įregistruota 5,5 tūkst. žemės sklypų sandorių arba 42 proc. daugiau nei pernai lapkritį (3,9 tūkst. žemės sklypų), bet 5,1 proc. mažiau nei šių metų spalį (5,8 tūkst. žemės sklypų).

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite