Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) vertas 187 mlrd. eurų, iš kurių statinių vertė sudaro 146 mlrd. eurų, žemės sklypų – 41 mlrd. eurų. Palyginus  su praėjusių metų duomenimis, visos šalies nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių suma padidėjo 13 procentų. Tokius duomenis skelbia masinį visos šalies NT vertinimą atlikęs pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras.

Iš viso Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų. Nepaisant 2022 metais prasidėjusių geopolitinių ir ekonominių veiksnių nulemto NT sandorių rinkos sulėtėjimo, NT masinio vertinimo nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus kiek padidėjo.

Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu: gyvenamųjų teritorijų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties žemės – 12 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės – 8-9 proc. Gyvenamosios paskirties statinių padidėjo apie 10 proc., komercinių statinių – 9 procentais, kitų paskirčių statinių – 9-12 procentų.

„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, tiek žemės, tiek statinių, vertės dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos daugiau išaugo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse. Komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje dėl patogios susisiekimo infrastruktūros kuriasi pramonės ir logistikos centrai”, – kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Šalyje įregistruotų NT objektų skaičius ir jų vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinių rinkos verčių pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022 – 135 mlrd. Eurų, o praeitais metais – 166 mlrd. eurų.

Registrų centro inf.