Po beveik aštuoniasdešimties metų tylos istorijos archyvai atvėrė naują puslapį – Vokietijos mieste Tiubingene rastas Pijaus Grajausko, vieno iš pirmųjų Lietuvos banko vadovų, kapas. Šį atradimą patvirtino Tiubingeno miesto muziejaus tyrėjai ir Lietuvos banko Pinigų muziejaus darbuotojai.

Pijus Grajauskas (1890-1947) buvo viena ryškiausių tarpukario Lietuvos finansų pasaulio asmenybių. Gimęs Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone, ūkininkų šeimoje, jis anksti parodė polinkį į ekonomikos mokslus – baigė Kauno komercijos gimnaziją, vėliau studijavo Maskvos komercijos institute, kur bendravo su būsimais Lietuvos banko kūrėjais Zigmu Starkumi ir Romu Dulskiu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, P. Grajauskas aktyviai dalyvavo kuriant valstybę: dirbo Lietuvos atstovybėje Berlyne, toliau studijavo Aukštojoje komercijos mokykloje, o 1922 m. buvo pakviestas į įsteigtą Lietuvos banką. Čia jis tapo vienu iš pirmosios banko valdybos narių ir aktyviai prisidėjo prie nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo bei litų išleidimo į apyvartą.

P. Grajauskas buvo ne tik bankininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Vadovaudamas Lietuvos banko skyriams Kaune, Šilutėje ir Ukmergėje, jis dalyvavo įvairių draugijų veikloje, prisidėjo prie ekonominių tyrimų, švietimo iniciatyvų ir net prie Kauno biržos įstatų kūrimo. Nors neretai konfliktavo su valdžios atstovais dėl savo politinių pažiūrų – buvo siejamas su Augustino Voldemaro aplinka – jo profesinė kompetencija ir patriotiškumas buvo neabejotini.

Po 1940 m. sovietinės okupacijos P. Grajauskas, kaip ir daugelis tarpukario Lietuvos pareigūnų, neteko pareigų, o jo turtas buvo nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais jis įsitraukė į lietuvių rezistencinį judėjimą prieš nacių okupaciją, o karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo Lietuvos Raudonajame Kryžiuje ir 1947 m. mirė – ilgą laiką manyta, kad nežinomomis aplinkybėmis.

Atradimas Tiubingene

2025 m. vasarą Tiubingeno miesto muziejaus komanda, tyrinėdama senąsias kapines, aptiko didelį antkapį su įrašu „Pijus Grajauskas“. Miesto kapinių tarnybos vadovas Berndas Walteris rado ir 1947 m. mirties liudijimą, patvirtinantį, kad čia palaidotas būtent buvęs Lietuvos banko direktorius.

Iš šio surasto mirties liudijimo pavyko tiksliai nustatyti keletą naujų faktų apie Pijaus Grajausko gyvenimą Vokietijoje. Pirmiausia – tiksli gyvenamoji vieta: „Wohnhaft in Reutlingen-Pfullingen, Schlossstraße 22.“

P. Grajauskas gyveno Pfulingene, netoli Roitlingeno miesto, Schlossstraße gatvės 22 name. Šis faktas anksčiau nebuvo žinomas – iki šiol nebuvo aišku, kur konkrečiai jis apsistojo po karo. Roitlingenas yra vos keliolika kilometrų nuo Tiubingeno, tad tikėtina, kad jis gyveno pabėgėlių arba lietuvių emigrantų bendruomenėje.

Taip pat turime naujų faktų iš šeimyninio gyvenimo: „Verheiratet mit Katherina Grajauskas, geborene Guogaitė“ – tai patvirtina, kad P. Grajausko žmona buvo Katerina (Kotryna) Grajauskienė, gimusi (mergautinė pavardė) Guogaitė.

Iš liudijimo matyti ir tai, kur bei kada buvo sudaryta jų santuoka: „Eheschließung des Verstorbenen am 16.8.1920 in Vilkaviškis, Litauen.“

Pijus ir Kotryna susituokė 1920 m. rugpjūčio 16 d. Vilkaviškyje. Šis faktas iki šiol taip pat nebuvo viešai žinomas.

Mirties liudijimas mums atskleidžia mirties vietą, datą ir laiką: 1947 m. rugpjūčio 25 d. 22 val. 30 min. „In der Medizinischen Universitätsklinik Tübingen“ – Tiubingeno medicinos universiteto klinika. Tai svarbu, nes iki šiol istorinėje literatūroje buvo žinoma tik tiek, kad Grajauskas mirė „Vokietijoje 1947 m.“, be tikslios vietos ir aplinkybių. Dabar žinome, kad jis buvo gydomas universiteto ligoninėje, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jo liga buvo tikrai sunki.

Mirties liudijime nurodoma ir tiksli Pijaus Grajausko mirties priežastis: „Gallenblasen- u. Lebermetastasen“ – tai yra tulžies pūslės ir kepenų metastazės.

Šis įrašas rodo, kad P. Grajauskas mirė nuo vėžio, kuris išplito iš tulžies pūslės į kepenis. Tai patvirtina, kad jo mirties priežastis buvo onkologinė liga, o ne karo ar tremties pasekmės, kaip kartais būdavo spėjama.

Apie šį atradimą Tiubingeno miesto muziejaus komanda informavo Lietuvos banko Pinigų muziejų. Pastarojo darbuotojai, išanalizavę dokumentus ir palyginę biografinius duomenis, patvirtino, kad kalbama apie tą patį Pijų Grajauską, kuris 1922-1929 m. buvo vienas svarbiausių Lietuvos banko kūrėjų.

Šis atradimas praplečia žinias apie vieno iš Lietuvos banko steigėjų gyvenimo pabaigą.

Pinigų muziejaus inf.