Rambyne – Mažosios Lietuvos Joninės

 

Birželio 23 d. tradicinė vasaros šventė „Rambynas. Joninės Mažojoje Lietuvoje” kvietė visus neabejingus tradicijoms susiburti trumpiausiai metų nakčiai. Kaip ir kasmet, Bitėnų kapinaitėse tylos minute, gėlėmis bei atminimo žvakėmis pagerbti mūsų krašto šviesuoliai – Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis, Eva Milda Jankutė – už palikimą, nuopelnus lietuvių raštijai, visuomeninę veiklą. Šventę atidarė Šilalės kultūros centro šokio spektaklis (vadovė Aušra Danisevičienė). Šventąją Rambyno kalno ugnelę uždegė bei Amžinojoje Rambyno kalno knygoje pasirašė meras Vaidas Bendaravičius, Pagėgių savivaldybės seniūnijų seniūnai.

Paskui Rambyno kalno Amžinąją knygą, seniūnus su vėliavomis, skambant Kauno folkloro „Liktužė” (vadovas Sigitas Šamborskis) kolektyvo dainai šventės dalyviai buvo kviečiami į didžiąją aikštę: „Vesk mus, dainele, į kitą kalnelį, pro Joninių vartelius žaliuosius. Teskamba kloniai ir Nemuno vilnys, teatkartoja pačias skambiausias dainas”.

Nuo 2007 metų į programą įtrauktos chorų koncertinės programos. Per 137-erius Joninių šventės metus ant Rambyno kalno daina nenutilo, nors ją mėtė negailestingi istorijos skersvėjai. Šiemet šią šventės tradiciją tęsė Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristalė“ (vadovė Kristina Rimienė), Asociacijos „Skambėjimas“ choras „Sonantem“ (vadovė Ausma Sakalauskaitė), Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišrus choras „Klaipėda“ (vadovas Kazys Kšanas) ir Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (vadovas Algirdas Šumskis). Chorų programą vainikavo jungtinio choro bendra daina. Šventinę programą tęsė trys puikios profesionalės – aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė, solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Beata Vingraitė, kurios suteikė galimybę „keliauti“ Lietuvos romanso laiku su kameriniu-muzikiniu spektakliu „Lietuviškų romansų vainikas“.

Skambant Tauragės kultūros centro vokalinio ansamblio „Dar pabūkim“ dainoms (vadovas Arūnas Rakevičius), Kauno folkloro klubo „Liktužė“ dalyviai uždegė Joninių laužą: „Tesusilies laužas su ryto pašvaiste, teapgaubia mus jo šiluma, o Joninių tradicijos ir apeigos, kurias atliks folkloro kolektyvai, veda mus kilnion praeitin“… Joninių laužui degant skambėjo Pakruojo kultūros centro vokalinio ansamblio dainos (vadovas Methardas Zubas).

Joninių šventė turi daug gražių tradicijų, viena iš jų – Joninių apeigos, burtai ir žaidimai, kuriuos kartu su šventės vedėjais Goda Petkute ir Arnu Ašmonu tęsė Kauno folkloro klubas „Liktužė“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems šventėje. Visi kartu mes galime išsaugoti autentiškumą ir tradicijas, jas puoselėti.

Renginį organizavo Pagėgių savivaldybės kultūros centras. Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba, Pagėgių savivaldybė. Rėmėjas UAB „Klaipėdos mėsinė“. Informaciniai rėmėjai: www.pamarys.eu , „Šilokarčema“, „Voruta“.

Šventės organizatorių inf. ir nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite