Rytinė Lietuvos dalyje besidarbuojantiems ugniagesiams jau teko ir ne kartą iš vandens telkinių traukti įlūžusius asmenis. Šią žiemą tokių pranešimų Šilutės rajono ugniagesiai nesulaukė. Deja, jiems vis dažniau tenka vykti į gaisrus dėl nevalytų kaminų…

„Iš vandens šiemet dar nieko netraukėme. Džiaugiamės. Tikimės, kad žmonės tapo sąmoningesni ir atsargesni. Didesnė problema – nevalyti kaminai“, – sakė Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Endzelis.

Anot viršininko, pastaruoju metu vis dažniau sulaukiama iškvietimų dėl gaisro. Kaip vėliau paaiškėja, juos sukelia nevalyti kaminai.  „Tai kasmetinė problema. Ypač tuomet, kai paspaudžia šaltukas. Dėl pandemijos paskelbto karantino ir pas žmones nebevykstame, nebepasakojame. Gal ir tai dar turi įtakos“, – sako viršininkas. Kai oro temperatūra siekia 20 laipsnių šaltį, tuomet gaisrų tikimybė išauga. Žmonės daugiau šildosi. Anot viršininko, gal ir kūrena prastesnį kurą, tuomet suodžiai susidaro, nuo kurių ir kyla gaisras.

Kaip elgtis šildymo sezono metu?

Ugniagesiai aiškina, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių. Tam, kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tuo metu, kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, nerekomenduojama išeiti iš namų, o juolab patikėti jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Aiškinama, kad iškūrenus krosnį svarbu per anksti neužsklęsti sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius ar autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:

• naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų;
• įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas;
• patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:

• pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai;
• elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų;
• nepalikite ant jų padžiautų drabužių;
• išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.

pamarys.eu inf.